Savižudybių prevencijos iniciatyva „Nebijok kalbėti“ tęsia kelionę per Lietuvos miestus ir šį kartą apsilankys Alytuje. „Nebijok kalbėti“ kviečia visus, kurie nori pasikalbėti apie gyvenimą, savižudybių prevenciją ir kitais rūpimais klausimais....
Lapkričio 12 d. 17 val., Vlado Mirono gimnazijos salėje, Dauguose (Pergalės g. 2) iniciatyvos „Nebijok kalbėti“ autoriai – „Jaunimo linijos“ savanoriai, Vilniaus Jaunimo psichologinės paramos centro psichologai ir muzikantas Andrius Mamontovas – susitiks su Alytaus rajono gyventojais. Iniciatyvos tikslas – skleisti informaciją apie tai, kaip padėti žmonėms, galvojantiems apie savižudybę, kaip atpažinti užuominas, kurias siunčia nusižudyti ketinantis žmogus ir kas tai yra emocinė parama.
Atėjusieji galės užduoti klausimus ir diskutuoti kartu su „Jaunimo linijos“ savanoriais ir Andriumi Mamontovu. Susitikimo metu ir valandą po jo „Jaunimo linijos“ savanoriai bus pasiruošę asmeniškai pasikalbėti su renginio dalyviais, turinčiais klausimų, kuriuos galbūt ne visada drąsu užduoti viešai, arba norinčiais pasidalinti jiems kylančiais sunkumais.
Vienas iš idėjos autorių, muzikantas ir aktorius A. Mamontovas sako, kad ši iniciatyva pasiteisins, jei leis išsaugoti bent vieną gyvybę. „Mažiausia, ką mes galime padaryti, tai suteikti informaciją, kaip padėti žmogui, galvojančiam apie savižudybę,“ – sako A. Mamontovas.
Iniciatyva savivaldybių ir kitų vietos įstaigų pagalba aplankė 15 Lietuvos miestų ir miestelių. Įvykę renginiai parodė, kad žmonėms kyla labai daug klausimų apie emocinę paramą, susidomėjimas ir informacijos poreikis yra didelis. Tai skatina iniciatyvos autorius tęsti renginių organizavimą. Iniciatyvos svetainėje www.nebijokkalbeti.lt galima matyti kur važiuoja savanoriai, rasti išsamios informacijos apie savižudybių prevenciją.
„Pats klausimų neuždaviau, nors turėjau. Supranti, kad daugiau žmonių rūpi tie patys dalykai, kaip ir tau“ – kalbėjo į renginį atvykę Lazdijų gyventojai. „Supratau, kad reikia nebijoti būti su žmogumi, kuriam sunku, nors dažniausiai mes nuo to bėgame“ – sakė Širvintose vykusio susitikimo dalyvis.
„Sulaukiau atsakymų į savo klausimus, išgirdau, kaip galima padėti ne tik kitiems, bet ir sau pačiam“, „Daug sužinojau, pagalvojau apie tokius dalykus, apie kuriuos anksčiau nebuvau pagalvojusi“, „Nemažai informacijos apie savižudybes galima rasti internete, bet to niekaip neatstos gyvas pokalbis ir jo įspūdis“ – dalinosi įspūdžiais kiti renginio dalyviai.
Savižudybių mastas Lietuvoje yra didžiausias Europos Sąjungoje. LR Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje nusižudė 1138 žmonės – tai dvigubai daugiau, nei žūsta avarijose. Emocinės paramos tarnybų savanoriai pastebi, kad apie savižudybę galvojantys žmonės dažnai neturi su kuo pasikalbėti, lieka nesuprasti ir vieni su savo išgyvenimais. Visuomenėje tvyro gana daug neteisingų įsitikinimų apie savižudybes, kurie kartais gali sutrukdyti tinkamai įvertinti gresiantį savižudybės pavojų.
Emocinės paramos telefonu ir internetu tarnybos „Jaunimo linija“ vadovas Paulius Skruibis sako, kad pagalbos ieškančių žmonių srautas yra gerokai didesnis nei linijos savanorių galimybės atsiliepti į skambučius. „Lietuvoje galimybių gauti psichologinę pagalbą vis dar labai trūksta, ypač mažesniuose miestuose.
Emocinės paramos telefonai nuolat skamba. Todėl ir siekiame, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip galima atpažinti savižudybės riziką ir kaip galima tokiu atveju padėti. Tam nereikia ypatingų žinių ar įgūdžių. Svarbiausia žinoti pagrindinius dalykus: nebijoti kalbėti, klausyti, priimti kitą žmogų su jo mintimis ir jausmais,“ – kalbėjo P. Skruibis.
Kaip kalbėti, jei pažįstamas žmogus užsiminė apie savižudybę:
o kalbėdamas nevenk žodžio „savižudybė“;
o leisk žmogui išsikalbėti, pasidalinti savo sunkumais;
o nepatarinėk, o išklausyk, pabandyk suprasti;
o nenureikšmink problemų („viskas bus gerai“, „tai praeis“, „čia nieko baisaus“);
o pabandyk atrasti, kas šį žmogų sulaiko nuo savižudybės;
o jei žmogus kalba apie savižudybę, tai visuomet rimta, net jeigu atrodo, kad jis tik nori pagąsdinti;
o neprisiimk atsakomybės už kito žmogaus sprendimus – kartais žmonės nusižudo, net jei jiems yra suteikiama reikalinga pagalba;
o nelaikyk visko paslaptyje, pasitelk į pagalbą kitus žmones, kuriais pasitiki;
o paskatink žmogų kreiptis psichologinės pagalbos, padėk ją surasti.
Tiesūs klausimai ir atviras pokalbis apie savižudybę mažina savižudybės riziką bei tampa pirmu ir labai svarbiu žingsniu pagalbos link.
