Lietuvoje skursta beveik kas penktas vaikas - iš viso apie 140 tūkstančių. Daugelis jų auga gausiose šeimose. Darbo rinkoje skurstančių vaikų tėvai nepageidaujami, nors patys nenori gyventi vien iš pašalpų, rašo „Lietuvos žinios“.
Neseniai paskelbtas tyrimas parodė, kad iš visų Europos Sąjungos valstybių Lietuvos vaikų padėtis kone prasčiausia. Gimstamumo rodikliai mūsų šalyje mažiausi, o žemiau skurdo ribos gyvenančių vaikų skaičius - didžiausias. Tai patvirtino ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė. Ne veltui jos vadovaujama įstaiga 2008-uosius paskelbė skurdo metais.
Vaikystė, praleista kenčiant skurdą, daro neigiamą įtaką asmens psichikai, nesuformuojami vaiko įgūdžiai gyventi visuomenėje. Dažnai tokie vaikai net nelinkę siekti išsilavinimo, o suaugę gyvena su tėvais. Kai sukuria savo šeimą, nemoka nei planuoti jos biudžeto, nei auklėti atžalų.
Šiuo metu vaikų skaičius šeimose nebeužtikrina normalios kartų kaitos - tėvų kartą keičia perpus mažesnė vaikų karta. Gimdyti ir auginti kuo daugiau vaikų skatinama tik žodžiais, nes valstybės parama gausioms šeimoms - minimali. Blogiausia, jog ši parama suvedama į pašalpas. Visiškai nesirūpinama tuo, kad skurdžių šeimų galvos galėtų dirbti ir užsidirbti gyvenimui. Nė viename įstatyme, kuris siejamas su darbo rinka, neįvardytos jokios lengvatos, taikytinos gausioms šeimoms. Nors tokios lengvatos numatytos žmonėms su negalia, studentams, mažamečius vaikus auginantiems tėvams.
Visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, kad gausios šeimos - asocialios, esą tėvai nedirba, vaikus gimdo tik dėl pašalpų. Tačiau Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atliktas tyrimas parodė, jog tik 11 proc. gausių šeimų įtrauktos į socialinės rizikos asmenų sąrašus.
Susitikusi su gausiomis šeimomis, gyvenančiomis kaimuose ir nedideliuose rajonų centruose, R.Šalaševičiūtė įsitikino, kad jos nereikalauja iš valstybės dovanų maišų, tik prašo vieno dalyko - padėti įsidarbinti. Ši problema itin skaudi mamoms, kurios beveik niekur nepageidaujamos.
Apie 11 proc. jų praverstų konsultacijos, kaip pradėti savo verslą, 74 proc. moterų - lankstus darbo grafikas. Miestuose yra darželių, dienos centrų, kuriuose socialiai remtini vaikai gali paruošti pamokas, pavalgyti. Atokiuose kaimuose nieko panašaus nerasi. Tad mažų vaikų nėra kur palikti.
„Galime kalbėti apie moralę, geranoriškumą, tačiau tokia yra realybė. Privačių bendrovių savininkai nori gauti pelno“, - „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė Rima Baškienė. R.Baškienės teigimu, būtina priimti teisės aktus, kurie numatytų darbdaviams mokestinių lengvatų.
Šiandien matoma tendencija, kad vis daugiau šeimų nepageidauja gyventi iš pašalpų. Iš darbo pajamų norinčių gyventi gausių šeimų per pastaruosius metus padaugėjo nuo 47 iki 52 proc., o nenorinčių gyventi iš pašalpų sumažėjo nuo 25 iki 20 procentų. „Žinoma, esama šeimų, kurios piktnaudžiauja tuo, kad už vaikus mokamos pašalpos. Tačiau jų mažėja“, - tikino R.Baškienė.
Susidomėti gausių šeimų bėdomis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą paskatino nuolat gaunami skundai. Daugiausia jų - dėl būsto problemų. Tik pernai vasarą buvo priimtos įstatymo pataisos, leidžiančios tokioms šeimoms gauti būstą be eilės. Iki tol jos buvo įtraukiamos į bendros eilės sąrašus, rašo „Lietuvos žinios“.
