„Verslo pradelstų mokėjimų suma 2014 m. piką pasiekė metų viduryje, tačiau palaipsniui sumažėjo ir 2014 metų pabaigoje įsiskolinimų lygis nedaug skyrėsi nuo buvusio metų pradžioje. Tradiciškai vėlavimą atsiskaityti daugiausia nulėmė įmonių likvidumo problemos, kilusios dėl pasikeitusių rinkos sąlygų, stambaus kliento praradimo, neoptimalaus finansinių įsipareigojimų lygio“, - sako Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė.
Kreditų biuro duomenimis, didžiausia pradelstų skolų portfelio dalis – 40 proc. – tenka NT įmonėms. Per 2014 m. NT skolų dalis portfelyje išaugo 3 proc. punktais. Kitų sektorių dalis bendrame portfelyje mažėjo arba išliko nepakitusi.
Pasak R. Maskeliūnienės, tai rodo, kad nors NT paklausa ir atsigauna, tačiau kredito rizikos prasme jis išlieka rizikingas. Tai gali būti siejama ir su tuo, kad dalis įmonių taip ir nesugebėjo išspręsti krizės metu kilusių problemų ir atsiskaityti su savo kreditoriais. Kita vertus, atsigaunant rinkai atsiranda naujų NT vystytojų, kuriems kol kas trūksta patirties valdyti investicinius projektus, pinigų srautus ir atsiskaitymą su rangovais. Statybos įmonių pradelstos skolos už paslaugas ir prekes į kreditą šiuo metu sudaro 16 proc. bendros skolų sumos. Prekybos įmonių, kurios sudaro didžiąją dalį veikiančių įmonių Lietuvoje, skolos siekė 14 proc. Mažiausiai skolingos verslo partneriams ir tiekėjams – elektrą, dujas ir vandenį tiekiančios įmonės bei finansų sektorius – jų skolų dalis portfelyje nesiekia 1 proc.
„Vėlavimas mokėti nepuošia nei vienos įmonės. Kartu žinotina, kad skolų svoris gali būti nevienodas. Pavyzdžiui, gamyklos veiklai gyvybiškai svarbi yra elektra ir žaliavos, todėl įsiskolinimai už elektros tiekimą jau turėtų sukelti nerimo. Tęsiant mintį apie nevienodą skolų svorį, itin reikšmingos yra vežėjų skolos už kurą, lizinguojamus vilkikus, nes šios įmonės be transporto priemonių ir degalų paprasčiausiai nevykdys veiklos. Tuo tarpu smarkiai suprastėjusią NT įmonių padėtį indikuoja vėlavimai mokėti paskolų įmokas bankams”, - paaiškina „Creditinfo“ analitikė.
86 proc. verslo skolų sumos tenka finansų įstaigoms, kurios yra pagrindinis skolinto kapitalo šaltinis Lietuvoje. Vertinant skolų skaičių, o ne sumą, įmonės daugiausia skolų turi telekomunikacijų bendrovėms - 46 proc. skolų skaičiaus.
Reikšmingų pradelstų skolų kredito istorijoje turinčios įmonės turi ribotas galimybes gauti išorinį finansavimą apyvartiniam kapitalui, verslo plėtrai ar investicijoms.
SEB banko 2014 m. birželio mėnesio duomenimis, geros kredito istorijos įmonė už 290 tūkst. EUR paskolą investiciniam projektui per 7 metų paskolos mokėjimo laikotarpį sumokės maždaug 28 tūkst. EUR mažiau palūkanų, palyginti su padidintos rizikos įmone, kurios kredito istorijoje būta tam tikrų pradelstų įsiskolinimų.
