Dauguma įkalinimo įstaigose dirbančių pareigūnų neslepia, kad jų kasdienis darbas yra pavojingas. Nors ir kaip stengiamasi, kad „zonos“ gyventojai, būdami nelaisvėje, ne tik pajustų taikaus gyvenimo skonį, bet ir į laisvę išeitų kupini šviesių nuotaikų, tačiau visada yra norinčiųjų gyventi kitaip – konfliktuojant ir smurtaujant.
Garantijos nėra
Kaip skelbia Kalėjimų departamento statistika, išpuolių prieš įkalinimo įstaigų darbuotojus būna ne taip dažnai, kaip gali atrodyti laisvėje, šiapus spygliuotos tvoros. Štai pernai Lietuvos įkalinimo įstaigose užfiksuota apie 10 nusikalstamų veikų dėl pasipriešinimo pareigūnams ir dar keliolika – dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Užpernai – atitinkamai 7 ir 2 tokios nusikalstamos veikos.
Turint mintyje, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose bausmę atlieka apie 10 000 nuteistųjų – žudikų, chuliganų, žagintojų, plėšikų ir taip toliau, tiek „zonoje“ užfiksuotų smurto atvejų lyg ir neturėtų šiurpinti. Tačiau juk niekas negali garantuoti, kad už grotų nė vienas išpuolis prieš pareigūnus niekada nebus tragiškas.
Taigi apie 3000 pareigūnų – tiek jų Lietuvoje dirba su laisvės laikinai netekusiais nuteistaisiais – kasdien priversti būti itin dėmesingi darbe, akylūs, įsitempę, pasiruošę bet kokiam netikėtumui.
„Labiausiai nuteistieji veliasi į konfliktus su pareigūnais tada, kai iškyla grėsmė į pataisos namų teritoriją įskriejusiam paketui su draudžiamais daiktais atsidurti pareigūnų, o ne nuteistųjų rankose, – „Akistatai“ sakė didžiulę darbo patirtį turintis Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kunca. – Kai nuteistieji žino, kas jiems turi būti permesta ir kada, o toje vietoje nors keliomis akimirkomis anksčiau atsiduria pareigūnai, konfliktas beveik neišvengiamas. Kovingai nusiteikę nuteistieji dažnai puola prie savo laukto daikto, nepaiso net pasipriešinimu pareigūnui padvelkusios situacijos, už kurią vėliau gali pailgėti bausmės laikas.“
Sukčius ir chuliganas
Tokia situacija neseniai buvo susiklosčiusi Kybartų pataisos namuose (Vilkaviškio sav.). Laimei, kalinių užpultas pareigūnas išvengė sužalojimo – nedarbingumo pažymėjimo jam neprireikė. O įtarimai ir ilgesnės bausmės grėsmė pakibo virš dviejų jaunų, bet jau po kelis kartus teistų kalinių galvų.
Vienas jų bausmę už grotų atlieka už sukčiavimą, kitas – už viešosios tvarkos pažeidimą ir žmogaus sužalojimą.
Sukčius ir chuliganas susivienijo, kai vieną vėlų vakarą abu laukė iš laisvės per pataisos namų tvorą permetant paketo su draudžiamais daiktais.
Kadangi, kaip netrukus paaiškėjo, pakete buvo 5 SIM kortelių pakuotės, atminties kortelė, 2 laisvų rankų įrenginiai, 2 mobiliojo ryšio telefonai ir – bene svarbiausia – 3 paketėliai su biriais kvaišalais, šių „dovanų“ labai laukę abu nuteistieji, pastebėti prižiūrėtojo Lino B., ne tik nesuvaidino, kad ne jiems šis paketas skirtas, bet ir drįso nusikalstamai rizikuoti – „pasportuoti“ prieš pareigūną.
Pareigūnas Linas B. akistatoje su kovingai nusiteikusiais kaliniais atsidūrė, kai radijo ryšiu gavo pranešimą apie į teritoriją ką tik permestą paketą. Prie to paketo jis nubėgo pirmas, tačiau iškart iš gyvenamojo sektoriaus atskubėjo ir du kaliniai. Jie veikė įžūliai – net nepaisė, kad ta „zonos“ vieta yra stebima vaizdo filmavimo kamerų.
Vienas nuteistasis sugriebė prižiūrėtoją ir jį pargriovė. Prižiūrėtojas Linas B., nors buvo vienas, bet veikė drąsiai – panaudojęs kovinius imtynių veiksmus, bandė kalinį sulaikyti, tačiau tuo momentu pribėgęs kitas nuteistasis sugriebė pareigūną už striukės ir nustūmė jį nuo savo bendrininko. Prižiūrėtojas paleido pirmąjį užpuoliką ir bandė sulaikyti antrąjį, tada šis smogė pareigūnui į ranką, taip bandydamas išvengti sulaikymo. O pirmasis kalinys, nepaklusdamas pareigūno nurodymams likti vietoje ir nesipriešinti, staiga čiupo paketą ir švystelėjo jį į dviejų būrių gyvenamojo sektoriaus kiemą.
Vis dėlto įžūlių kalinių rizika jiems naudos neatnešė – tuoj pat, įsijungus keliems kitiems pareigūnams, šie nugalėjo: ir paketas buvo paimtas, ir du chuliganai sulaikyti. Pastarieji turės atsakyti prieš teismą ne tik dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui, bet ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti.
Riaušės dėl heroino
Neabejojama, kad itin įžūliai nuteistieji elgėsi būtent dėl lauktų kvaišalų, kai suprato, kad praranda šią brangią „dovaną“. Šiuo atveju du įtariamieji aiškūs, tad teismo bausmės jie neturėtų išvengti. Kitais atvejais – tai būna dažnokai – įtariamųjų kaltės nepavyksta įrodyti. Kaip „Akistatai“ pasakojo Kybartų pataisos namų direktorius Virginijus Adomaitis, permestų paketų pasiimti atskubėję nuteistieji neretai veikia labai operatyviai ir gudriai: vienas, pačiupęs atmestą radinį, skubiai meta jį kitam, tas – trečiam ir taip toliau, o paskui įrodyti, kuris iš būrio nuteistųjų kalčiausias, kuris – paketo savininkas, būna labai sudėtinga.
Panašiai baigėsi 2010-ųjų rugpjūčio 7-ąją Kybartų pataisos namuose prieš vidurnaktį kilęs kalinių suorganizuotas užpuolimas. Tik visai neseniai Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį šioje jau daugiau negu prieš pustrečių metų pradėtoje byloje. Vienas faktas verčia pripažinti, kad pareigūnams tikrai sunku įrodyti kalėjime įtariamaisiais tapusiųjų kaltę: po išpuolio buvo apie 30 įtariamų kalinių, o į teisiamųjų suolą sėdo tik du. O nuteistas, beje, tik vienas, nes antrasis, nesulaukęs teismo, pernai gegužę pasikorė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
Mažeikiškis Ramūnas Petrulis (37 m.), 2006-aisiais nuteistas už plėšimą kalėti 10 metų, dabar nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad dalyvavo minėtose kalinių riaušėse Kybartų pataisos namuose, siekė sukelti chaosą už grotų ir pagrobti iš budėtojų skyriaus per 3 gramus heroino (iš tiek būtų buvę 1000 litų vertės dozių kaliniams), kuris įstaigos seife atsidūrė, kai draudžiamą paketėlį kažkas permetė per pataisos namų tvorą.
Tuokart apie 30 nuteistųjų, privalėjusių jau miegoti, bet to nepaisiusių, iš anksto pasiruošę – pasigaminę kaukes ir pasiėmę metalinius strypus, keliems tyčia išmušus antrojo aukšto prausyklos lango stiklą, perlipo per apsaugos tvoras, neteisėtai pateko prie budėtojų patalpų, grasino ir pasipriešino penkiems Apsaugos ir priežiūros skyriaus darbuotojams, bandė išlaužti seifą ir paimti jame buvusius narkotikus, bet ir nepajėgė, ir nespėjo.
Nuteistas... vienas
Atvyko pareigūnų pastiprinimas, ir kaliniai buvo nuraminti. Šie, kaip vėliau paskaičiuota, tuokart sugadino 445 litų vertės įkalinimo įstaigos turto, o riaušės pareigūnams liūdnai nesibaigė tik todėl, kad pirmieji užklupti 5 darbuotojai, tapę įkaitais, saugodami savo sveikatą ir gyvybę, protingai įvertino padėtį ir nesikovė prieš bene šešis kartus didesnį būrį agresyvių ir ginkluotų kalinių, pakluso jų reikalavimui išeiti iš patalpos, bet tuoj išsikvietė daugiau kolegų.
Kadangi riaušininkai buvo kaukėti (kaukes pasidarę iš kepurių, kojinių ir pagalvių užvalkalų), tai nustatyti tikruosius dalyvius buvo nelengva. Teko tik spėlioti, įtarti – taip kone 30 kalinių buvo laikomi įtariamaisiais ir išvežti į Lukiškes.
Beveik visi jie kaltę kategoriškai neigė, ypač – dėl riaušių organizavimo. Pareigūnams nepavyko nustatyti ir asmenų, kuriems buvo skirtas tas per tvorą permestas paketas su heroinu, dėl kurio rizikuota net riaušėmis.
Tik atlikus kraujo pėdsakų, likusių ant išdaužytų stiklų ir kitų daiktų (nes riaušininkai buvo susižaloję) tyrimus, du įsilaužėliai buvo nustatyti neginčytinai – 11 kartų teistas minėtasis R. Petrulis ir tuokart jau 6 kartus už vagystes ir plėšimus teistas ukmergiškis Rimantas Pežinskas (23 m.). Šis iš dalies pripažino savo kaltę dėl dalyvavimo riaušėse, bet paskui nespėjo duoti parodymų teisme – nusižudė.
Belieka tik džiaugtis, kad per riaušes sužalojimų nepatyrė pareigūnai. Ir ne tik dėl to, kad tai būtų tik dar vienas faktas, liudijantis apie pavojingą tarnybą „zonoje“. Mat įkalinimo įstaigas po tokių incidentų neretai prislegia ir kita problema – išmokos traumą tarnyboje patyrusiems pareigūnams.
KOMENTARAS
Zenonas KUNCA, Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojas:
Pavojingiausia pareigūnams pataisos namuose dirbti naktį, kai tarnyboje lieka tik keliolika pareigūnų. Jų sveikata ir gyvybė yra vertinama labiau už nuteistųjų galimus padaryti materialinius nuostolius. Paprastai pareigūnai raginami „zonoje“ vakarais ir naktį nebūti po vieną. Dalis teritorijos filmuojama. Bet saugiausiai pareigūnai jaustųsi tik tada, kai nuteistieji gyventų kamerose. Taip, išpuolių prieš pareigūnus įkalinimo įstaigose turėtų sumažėti, kai gerai veiktų mobiliojo ryšio blokavimo sistema ir nuteistiesiems tada nebūtų reikalo ieškoti ir laukti „dovanėlių“ iš laisvės, dėl jų kovoti. Vis dėlto prognozuoti apie nuteistųjų išpuolius neįmanoma, nes statistika rodo nepaaiškinamus dalykus: štai pas mus keletą metų buvę vos po kelis išpuolius prieš pareigūnus, o, atsimenu, 2010-aisiais – net 10. Visada atsiranda nuteistųjų, kurie yra įžūlūs ir drąsūs prieš pareigūnus, ginkluotus tik gumine lazda ir dujų balionėliu.
Tik faktai:
Pernykščio gruodžio 13-osios vakarą keli Kybartų pataisos namų nuteistieji susigrūmė su dviem prižiūrėtojais, kai šie bandė perimti iš laisvės atsiųstą mobiliojo ryšio telefonų siuntą: vienas nuteistasis pargriovė ant žemės pareigūną, kitas jį smaugė ir smogė kitam pareigūnui, bet grumtynėse pralaimėjo.
Pernai, lapkričio viduryje, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (Kaišiadorių r.) bausmę atliekantis nuteistasis, eidamas į nuteistųjų valgyklą, matant kitiems kaliniams, spyrė prižiūrėtojui į krūtinę.
Kiek anksčiau Alytaus pataisos namų kontroliniame praleidimo punkte nuteistasis grasino prižiūrėtojui ir sudavė jam kumščiu į veidą.
Pernai Lukiškių tardymo izoliatoriaus nuteistasis, smogdamas į veidą pareigūnui, sulaužė jam nosį.
„Zonos“ chuliganai po išpuolių prieš pareigūnus dažniausiai prasitęsia bausmę metais ar pusantrų.
Irena ZUBRICKIENĖ
