BKI skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos (ES) mastu suderintą metodiką, siekiant gauti ES lygmeniu palyginamą rodiklį, tinkamą infliaciniams procesams būsto rinkoje išmatuoti. BKI skaičiuojamas, remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis apie Nekilnojamojo turto sandorių duomenų bazėje užregistruotus būsto pirkimo-pardavimo sandorius ir taikant bazinių metų (2011 m.) išlaidų būstui įsigyti struktūrą (svorius). Taip siekiama apskaičiuoti grynąjį kainų pokytį. Tačiau kainų pokyčiui įtakos gali turėti būsto kokybinių charakteristikų pasikeitimas, kurį sunku eliminuoti. Įtaką kainų pokyčiui daro ir sezoniškumas.
2012 m. trečiojo ketvirčio naujo būsto metinį kainų pokytį paveikė 2012 m. trečiąjį ketvirtį užfiksuotas kainų padidėjimas ir būsto rinkos suaktyvėjimas. Daugiausia pabrango didesnio ploto (trijų ir daugiau kambarių) butai daugiabučiuose namuose. Ypač daug tokių butų įsigyta vadinamuosiuose prestižiniuose gyvenamuosiuose rajonuose ir tai turėjo įtakos šio ketvirčio kainų pokyčiui.
Atkreipiame dėmesį, kad kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje būsto kainų didėjimo tendencijos labai panašios.
