Apklausa parodė, kad du trečdaliai Lietuvos (62 proc.) gyvena butuose, o trečdalis (38 proc.) turi namą arba kotedžą. Nuosavą namą dažniau turi 36-45 metų šalies gyventojai ir žmonės, gyvenantys kaime.
17 proc. apklaustųjų svajoja apie namą, 17 proc. norėtų gyventi naujesniame bute arba name, apie 15 proc. norėtų keisti dabartinį būstą į ekonomiškesnį ir dar 6 proc. norėtų didesnio būsto.
„Apklausa parodė, kad didžioji dalis mūsų šalies žmonių keistų savo būstą, jei tik turėtų tokių galimybių. Tai daryti skatina gana senas, brangiai išlaikomas būstas. Matome, kad apdraustuose būstuose didžioji dalis įvykių, kuriuos kompensuoja draudimas, būna susiję su prakiurusiais vamzdynais, šildymo sistema, sena elektros instaliacija. Tai sukelia gaisrus, užliejami butai ir kaimynai. O kur dar didžiulės sąskaitos už šildymą. Bendrai paėmus, gyvenamasis būstas Lietuvoje yra labai senas, todėl žmonėms tenka jį atidžiau ir brangiau prižiūrėti“, - teigia „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Registrų centro duomenimis, dabar senesni nei 30 metų būstai Lietuvoje sudaro 60 proc. viso Lietuvos būsto fondo, o, išlaikant dabartinius statybos temus, po 10 metų senesnis nei 30 metų būstas sudarys 85 proc. viso šalies būsto fondo.
„PZU Lietuva“ atlikto tyrimo duomenimis, persikelti į namą norėtų žmonės virš 36 metų. Jaunesnių (25-35 metų) gyventojų svajonės kiek kuklesnės – jie nori didesnio arba naujesnio buto. Būsto ekonomiškumui prioritetą teikia žmonės iki 25 m. ir perkopusieji 46 metus. Šeimas turintys žmonės labiau svajoja apie namą ir naujesnį butą, vienišiai – apie naujesnį, ekonomiškesnį būstą.
M. Jundulas mano, kad palyginti lėtai kylanti šalies ekonomika neleidžia tikėtis spartesnių statybų ir greitesnio žmonių persikėlimo į naują būstą. Draudimo bendrovės vadovas mano, kad esamoje situacijoje žmonėms vertėtų labiau pasirūpinti turimo būsto apsauga, apsidraudžiant bent jau nuo nelaimingų atsitikimų ir tokiu būdu sumažinant neplanuotas dideles išlaidas, atsirandančias dėl senos statybos būsto avarijų.
