Sociologinio tyrimo duomenimis, beveik 56 proc. respondentų karių siuntimui nepritaria, apie 15 proc. – pritaria, tačiau tik tokiu atveju, jei tą darytų ir sąjungininkai, dar panašiai tiek – pasisako už karių siuntimą, tačiau tik tam, jog būtų apmokyti ukrainiečiai.
Lietuvos pajėgų dalyvavimą kariniuose veiksmuose Ukrainoje palaiko 3,5 proc. apklaustųjų.
Mažiausiai karių siuntimui nepritaria aukštesnio išsilavinimo, miestų gyventojai – atitinkamai 44 ir 48 procentai.
Labiausiai karių siuntimą palaiko valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos rinkėjai. Už karių siuntimą drauge su sąjungininkais pasisako 32,4 proc. už konservatorius balsuojančių respondentų, tuo metu karių siuntimui priešinasi 25,7 proc. šios partijos šalininkų.
Kalbėdamas apie Vakarų šalių paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai, E. Macronas vasario pabaigoje pareiškė neatmetantis galimybės ateityje siųsti sąjungininkų karius į užpultą šalį.
Dalis Vakarų partnerių tokius Prancūzijos lyderio pareiškimus atmetė. Tuo metu Lietuvos pareigūnai teigė svarstantys galimybę į Ukrainą siųsti karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau kol kas pagrindiniu prioritetu išlieka parama ginklais ir amunicija.
Daugiau nei Vakaruose
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas BNS teigė, kad įtakos sprendimui dėl karių siuntimo į Ukrainą apklausų rezultatai neturėtų turėti. Jis taip pat pabrėžė, kad iniciatyva „apaugo mitais“, nes iš esmės kalbama apie mokymo misijas.
„Nėra aiškaus akcento, kad mes kalbame apie mokymo misiją. Jei ji būtų mokymo misija, ji būtų kažkur vakarų Ukrainoje ir ji būtų apsaugota oro gynybos sistemomis. Todėl aš manau, kad komunikacinio aspekto pritrūko“, – kalbėjo ministras.
„Sprendimai turi būti ne dėl populiarumo taškų. Jie turi būti tokie, kurie padėtų Ukrainai laimėti karą. Mes turime suprasti labai paprastą dalyką – jei lūžta ukrainiečiai, jie ateis mūsų. Mes neturime leisti, kad Ukraina sulūžtų“, – pridūrė jis.
Karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys BNS teigė, jog dauguma žmonių nepritartų karių siuntimui į Ukrainą dėl karo baimės pačioje Lietuvoje.
„Yra žmonių, kurie mano, kad jei siųsime karius, tai išprovokuosime didesnį konfliktą. Aš su jais nesutinku, ypač kas liečia mokymus“, – kalbėjo ekspertas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo Vakarų šalis nesiųsti karių į Ukrainą. Anot jo, tokio sprendimo pasekmės būtų tragiškos.
Vis tik E. Papečkys pabrėžė, kad Vakarai neturėtų būti įbauginti brėžiamų Rusijos raudonųjų linijų, nes jos ne kartą jau buvo peržengtos.
„Kiek jų buvo peržengta, niekada Kremlius nesureagavo. Vakarai vis po truputėlį tas raudonas linijas nustumia. Ta taktika gal ir pasiteisina, nes mes matome, kad konfliktas neišsiplečia. Priešiškumas, aišku, didėja. Ir didėja ne dėl NATO kaltės, o todėl, kad Rusija negali susitaikyti su Vakarų parama“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Jis taip pat teigė, kad iš esmės karių siuntimą palaiko daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų ir tai yra „didelis skaičius žmonių“.
„Daug drąsesnių matom vertinimų, nei pamatytume kitose Vakarų šalyse“, – sakė E. Papečkys.
Tikslūs apklausos rezultatai:
„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:
Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui pareiškus, kad Vakarų šalys turėtų siųsti savo karių į Ukrainą, jūsų nuomone, ar Lietuva turėtų tai daryti?
Atsakymai:
1. Taip, Lietuva turėtų siųsti savo karius į Ukrainą kariauti – 3,5 proc.
2. Taip, Lietuva turėtų siųsti karius į Ukrainą, bet tik mokomosioms misijoms – 14,9 proc.
3. Taip, Lietuva turėtų siųsti karius, bet tik jeigu tai darys kitos Vakarų šalys – 14,5 proc.
4. Ne, Lietuva neturėtų siųsti savo karių į Ukrainą – 55,6 proc.
5. Neturiu nuomonės – 11,5 proc.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko kovo 15–23 dienomis. Jos metu apklaustas 1001 šalies gyventojas 26 miestuose ir 47 kaimuose. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.
