Tai visas rinkinys: medžiaga, skatinanti tamsaus pigmento išsiskyrimą bet kokio tipo odoje – netgi raudonplaukių – ir taip pat sustiprina natūralią kūno gynybą nuo odos vėžio.
Naujasis komponentas, kuris veiktų kartu su kremu nuo saulės, laikinai suintensyvina melanino – odai, plaukams ir akims spalvą suteikiančio pigmento – gamybą. Jeigu bus efektyvus bandymuose su žmonėmis, jis galėtų užbaigti blogo dirbtinio įdegio košmarą ir suteikti blyškiaodžiams žmonėms geresnę apsaugą. „Tai būtų ne dirbtinis įdegis, jis būtų tikras,“ sakė vienas Massachusettso bendrosios ligoninės ir Harvardo universiteto komandos narys Davidas Fisheris. „Tiesiog susidarytų nesideginant.“
Tai gan svarbu, nes kai jūsų raudonplaukiai draugai skundžiasi, kad išėjus į paplūdimį, jų oda iš blyškios iškart pasikeičia į raudonai nudegusią – be įdegimo fazės – jie neperdeda.
Raudonplaukių MC1R geno variantas, ne tik suteikia rausvus plaukus ir blyškią odą, bet ir paveikia odos paviršiuje esančių ląstelių – melanocitų – receptoriaus molekulę.
Kitiems žmonėms šie receptoriai padeda melanocitams UV spindulių veikiamoje odoje gaminti tamsų melanino pigmentą, bet raudonplaukių variantas to neatlieka ir jų oda linkusi nudegti, o ne įdegti.
Kai tyrėjai forskolinu patepė bandomąsias peles, kurios buvo genetiškai modifikuotos, kad jų oda būtų blyški, o kailis, rūdžių spalvos, – raudonplaukių žmonių atitikmuo – jis stimuliavo melanino gamybą.
Štai palyginimas, kur didelės forskolino dozės laikinai suteikė raudonplaukėms pelėms juodą odą:
Apdorotos pelės buvo švitinamos UV spinduliais, ir palyginus su neapdorotomis, jos patyrė mažiau nudegimų ir DNR pažeidimų, ir turėjo mažesnę tikimybę susirgti odos vėžiu.
Taip įvyko, nes tamsus melanino pigmentas geba išsklaidyti >99,9% odos sugertų kenksmingų UV spindulių, tad, kuo daugiau jo turite, tuo geriau saugomos ląstelės.
Bet buvo problema. Ši medžiaga neveikė žmonių – mūsų oda penkis kartus storesnė už pelių, ir daug geriau saugo nuo pašalinių medžiagų.
Dabar, praėjus dešimčiai metų, tyrėjai rado sprendimą, kuris, jų nuomone, turėtų veikti ir mums – kitą medžiagų klasę, kuri ne tik paskatina pigmentacijos procesą, bet ir prasiskverbia per išorinį epidermio sluoksnį.
Šios mažos molekulės stabdo odoje esančius SIK (Salt Inducible Kinase) fermentus, kurie veikia kaip melanino gamybos „pagrindiniai išjugtukai“.
Kai stiprios šios medžiagos dozės buvo išbandytos su raudonplaukėmis pelėmis, jo tapo juodos per kelias dienas, lygiai kaip nuo forskolino.
Bandant su žmonių donorų odos pavyzdžiais, įdegis galėjo būti derinamas doze ir naudojimo dažnumu, ir išsilaikė kelias be pakartotinio panaudojimo.
Nutraukus tepimą, normali odos spalva grįžo maždaug per dvi savaites, kai nauja oda pakeitė senas, įdegusias ląsteles.
Taigi, kada galėsime pasinaudoti?
Deja, dar ne šią vasarą – teks palaukti, kol paaiškės ar šią medžiagą pavyks paversti plataus vartojimo produktu – nors laboratorinių bandymų su žmogaus odos pavyzdžiais rezultatai labai teigiami, dar reikia pakartoti juos ir bandymuose su žmonėmis, kad būtų įsitikinta jų saugumu ir efektyvumu.
Bet jeigu ši medžiaga bus tokia, kaip tikimasi, ji ne tik sužlugdys dirbtinio įdegio pramonę – naudojama drauge su apsauginiu kremu, ji gali padėti sumažinti sergamumą odos vėžiu, kuris yra dažniausias vėžio tipas JAV, per gyvenimą paveikiantis vieną iš penkių amerikiečių.
„Apsauginiai kremai itin svarbūs; jie saugo, tačiau [jų] efektyvumas melanomos ir plokščialąstės karcinomos prevencijai stulbinamai ir gluminančiai nevisapusiškas,“ sakė Fisheris The Guardian.
Labai įdomu, kaip šis tyrimas vystysis toliau.
Tyrimas publikuotas Cell.
