Verslininkų Gintauto Burnicko ir Gintaro Rinkevičiaus interesams atstovaujanti advokatų kontora „Kručkauskas, Blaškevičius, Gruodis ir partneriai ConsulTax“ pranešė, kad jie svarsto galimybę pateikti mažiausiai 1 mln. eurų ieškinį valstybei dėl žalos įšaldžius statybas, negavus pajamų ir pelno.
„Didesnė tikimybė, kad pateiksim, tačiau tarsimės su klientais ir žiūrėsime. Sprendimas dėl ieškinio pateikimo bus priimtas artimiausiu metu. Per tą laiką ketiname inicijuoti derybas su Teisingumo ministerija. Valstybės interesams atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka dėl žalos atlyginimo, nors nusikaltimas buvo padarytas valstybės vardu - teisėjai dirbant savo darbą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad asmenys, kurie vėliau sklypą pardavė nekilnojamojo turto vystytojams, susitarė su teisėja Anželika Šimaitiene, kuri suklastojo teismo sprendimą, taip neteisėtai atkurdama nuosavybės teises. Teisėja už šį baudžiamąjį nusikaltimą buvo nuteista“, - BNS Plius teigė kontoros advokatas Gediminas Blaškevičius.
Verslininkų teigimu, 2010 metais už 318,6 tūkst. eurų iš fizinių asmenų įsigytame 0,1369 ha ploto sklype sostinės M. K. Čiurlionio g. 84, jie planavo statyti 5 aukštų daugiabutį, tačiau šie planai įstrigo Vilniaus apygardos prokuratūrai kreipusis į teismą dėl nekilnojamojo turto grąžinimo valstybei. Prokurorai dėl sklypo grąžinimo kreipėsi po to, kai paaiškėjo, jog jo nuosavybės atkūrimui reikalingi dokumentai buvo suklastoti.
„Areštavus sklypą, nekilnojamojo turto vystymo projektas sustojo. Bylinėjimosi procesas trunka septinti metai, o klientai iki šiol nėra atgavę investuotų pinigų. Institucijos tebesilaiko pozicijos, kad nukentėjusieji patys turi inicijuoti papildomas bylas prieš juos apgavusius asmenis ir teismo keliu išsireikalauti prarastus pinigus, ignoruojant tą faktą, kad sukčiavę asmenys neturi tokios vertės turto, kurio užtektų žalai atlyginti. Juolab, prabėgus septyneriems metams tai padaryti neįmanoma – tikėtina, kad sukčiavę asmenys neturi nei pinigų, nei registruoto turto, kurio pakaktų mano klientų patirtai žalai atlyginti“, – pranešime teigė G. Blaškevičius.
Gegužę Vilniaus apygardos teismas nusprendė taikyti restituciją ir sklypą grąžinti valstybei, o G. Burnickui ir G. Rinkevičiui iš valstybės priteisė 318,6 tūkst. eurų. Teismo vertinimu, verslininkai po nuosavybės teisių atkūrimo buvo vieninteliai sąžiningi nekilnojamojo turto valdytojai, todėl jų atžvilgiu pritaikė modifikuotą restituciją - pinigus priteisė ne iš turto pardavėjų, o iš valstybės, kuri turėtų juos vėliau prisiteisti iš turtą pardavusių asmenų.
Teismo sprendimo neskundė verslininkai bei civilinį ginčą inicijavusi Vilniaus apygardos prokuratūra.
Nacionalinės žemės tarnybos teigimu, skundą apeliacinės instancijos teismui nuspręsta pateikti dėl pritaikyto restitucijos būdo.
„Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad teismo sprendime buvo netinkamai pritaikytos teisės normos ir teismų praktika, reglamentuojančios restituciją, pateikė apeliacinį skundą. Tarnyba neturi duomenų, ar Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras pateikė apeliacinį skundą“, - teigiama tarnybos atsiųstame komentare.
Prie Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo prisidėjo ir Teisingumo ministerija, kurios teigimu teismas nepagrįstai vertino, jog nekilnojamasis turtas perleistas prisidėjus valstybės institucijoms.
„Ministerija palaiko tarnybos poziciją manydama, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad turto perdavimą atsakovams lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese. Taikydamas modifikuotą restituciją teismas nepagrįstai perkėlė naštą valstybei, kadangi byloje nebuvo keliamas klausimas dėl žalos, padarytos neteisėtais valstybės tarnautojų veiksmais atlyginimo“, - teigiama atsiųstame ministerijos komentare.
Ministerijos atstovų teigimu, ji nėra gavusi pasiūlymo sudaryti taikos sutartį, todėl plačiau apie tai jie nekomentavo.
Nuosavybės teisės į sklypą M. K. Čiurlionio gatvėje 2009 metais buvo atkurtos Sergejui Viničenko, kuris teigė jas perėmęs iš Stefanijos Bražalovič už 3,5 tūkst. eurų. Pastaroji teismui tvirtino teisių jam neperleidusi ir pinigų negavusi. 2013 metais baudžiamojoje byloje S. Viničenko buvo pripažintas kaltu apgaule įsigijęs šį didelės vertės svetimą turtą.
Nuosavybės teisės S. Viničenko atkurtos remiantis 2001 metų Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimais, kuriuos neva priėmė teisėja Anželika Šimaitienė. 2016 metais Kauno apygardos teismas konstatavo, jog tokia byla teisme nebuvo nagrinėta, o jo sprendimas yra suklastotas. Už šį nusikaltimą A. Šimaitienė nuteista.
2009 metais S. Viničenko dalį sklypo padovanojo savo motinai Valentinai Viničenko, o dar dvi dalis už 27,8 tūkst. eurų perleido Rolandui Jasevičiui bei Eduardui Vaičiūnui. 2010 metais sklypą šie pardavė G. Burnickui ir G. Rinkevičiui už 318,6 tūkst. eurų. Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad R. Jasevičius ir E. Vaičiūnas negali būti laikomi sąžiningais pirkėjais, nes teismo vertinimu, nekilnojamojo turto kaina, už kurią jie įsigijo turtą, buvo per maža.
Gegužę priimto Vilniaus apygardos teismo sprendimu,V. Viničenko valstybei turi sumokėti 95,6 tūkst. eurų, E. Vaičiūnas - 127,4 tūkst. eurų, o R. Jasevičius - 95,6 tūkst. eurų, tuo tarpu iš S. Viničenko E. Vaičiūnui priteista 15,9 tūkst. eurų, o R. Jasevičiui - 11,9 tūkst. eurų.
Vilniaus apygardos teismo duomenimis, gegužę priimtą sprendimą apeliacinės instancijos teismui taip pat yra apskundę S. bei V. Viničenko, R. Jasevičius ir E. Vaičiūnas.
