Užvakar patvirtinta nauja būsto kofinansavimo tvarka Vyriausybė tikisi išspręsti finansines projekto spragas, o kompensuojamų priemonių sąrašą apkarpė, ekspertų manymu, nelogiškai.
Vyriausybės nuomone, gyventojams neverta padėti atnaujinti ne tik energijos netaupančių, bet ir greit atsiperkančių instrumentų - šilumos paskirstymo punktų bei vidinių šilumos sistemų.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas “Respublikai” teigė, kad tokios pataisos tikrai turėtų sumažinti gyventojų norą renovuoti savo būstą, nors renovacijos būtinai reikia. Pasak jo, didžiausia problema ir yra vidinės šilumos sistemos, kurių privatizavus namus šilumininkai net neturi teisės tvarkyti - esą tai ne jų nuosavybė.
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė “Respublikai” teigė, kad naujose taisyklėse, kurios artimiausiu metu bus patvirtintos, labai aiškiai išvardijamos likusios kompensuojamos renovacijos priemonės: termostatinių ventilių ir individualios šilumos apskaitos, šilumos daliklių įrengimas ant šildymo prietaisų, langų keitimas, laiptinių langų ir durų keitimas, balkonų ložių įstiklinimas pagal bendrą projektą, stogų rekonstravimas juos papildomai apšiltinant, įskaitant naujų apšiltintų šlaitinių stogų įrengimą, fasadinių sienų apšiltinimas, visų išorinių sienų apšiltinimas.
“Dauguma teisingai supranta, kad liftas, elektros instaliacija, ypač laiptinės dažymas nėra energijos taupymo priemonės, o ši programa yra skirta būtent efektyvinti energijos taupymą”, - pabrėžė pašnekovė.
Tuo tarpu Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis “Respublikai” aiškino, kad pagal planus reikėtų renovuoti 2200 daugiabučių namų per metus.
“Tie 300 per mažai - jie jokios naudos mums nedaro”, - pabrėžė pašnekovas ir pridūrė, kad šią utopiją nugalėti yra privaloma, mat ji numatyta ES direktyvoje. Ten parašyta, kad iki 2020 m. visos ES šalys turi sutaupyti ne mažiau nei trečdalį elektros energijos. Anot jo, tai reiškia, kad Lietuva apie 70 proc. namų turi renovuoti. Tuo tarpu renovacijos išlaidos esą kiekvienais metais kyla, kaip, beje, ir energetikos kainos.
Pasak jo, valstybė nusprendė skirti 50 proc. visiems renovacijos darbams kompensuoti, todėl atsirado daug norinčių ir vietoj planuotų skirti 52 mln. valstybei prireikė 200 mln. litų renovacijai kompensuoti, taigi tuos žmones teko “nuskriausti” dėl netikėtai sugriautų planų.
