Margarita PŪDŽIUVIENĖ
Vytauto gatvėje, už viešbučio stovintis buvęs bendrabutis, dėl savo prastokos reputacijos liaudyje dar vadinamas „šeškynu“, pamažu keičia įvaizdį. Vis mažiau dvoko, triukšmo, problemų su teisėsauga, nes išsikraustė nerūpestingi įvairaus plauko kaimynai. Liko išspręsti tik dvi „mažytes“ problemėles: priversti išsikraustyti tarakonus ir atlikti išsvajotą laiptinių ir koridorių kapitalinį remontą.
Patys atsikemša kanalizaciją
Neaprašius, kaip atrodo mūsų miesto „šeškynas“, sunku būtų paaiškinti, kodėl jis taip pašiepiamai vadinamas. Bendrabučio tipo daugiabučio laiptinių lubų tinkas aptrupėjęs, neaiškios paskirties angos koridoriuose užkaltos lentomis arba užrakinėtos spynomis, laiptinės sienas dengiantis penkiasdešimties metų senumo aliejinių dažų sluoksnis suskilęs į tūkstančius kvadratinio centimetro dydžio lopinėlių atsilupusiais kraštais. Langų rėmai vietomis skylėti ir „pritaikyti“ nuorūkoms į lauką mesti neatidarius lango. Tokius nepatogumus, numojusi ranka, viena ketvirtojo aukšto gyventojų pavadino „natūralia ventiliacija“. Na, jos tikrai čia reikia, nes šeškynas labiausiai išsiskiria būtent kvapais – kaimynai rūko koridoriuose, kartais neblaivūs šlapinasi laiptinėje, o bendri tualetai retkarčiais užsikemša.
Tiesa, antrojo aukšto laiptinės langas plastikinis, gyventojai savo lėšomis pakeitė. O ketvirtojo aukšto gyventojai, susidėję po 25 litus, žaliai išdažė koridorių, o trečiojo aukšto, kurio bendruose tualetuose kildavo „potvyniai“, gyventojai patys išmoko atkimšti kanalizaciją. Atsibodo jiems Tauragės butų ūkiui kaskart mokėti po 140 litų už tai, kad atkemša kanalizaciją. Kaip sakė trečiojo aukšto komendantė Loreta, vyrai patys čiumpa trosą, prasuka keletą kartų, ir problema išspręsta. Ne kartą žurnalistams teko rašyti apie tai, kaip komunalinės bendrovės darbuotojai iš „tupyklų“ traukė sportbačius ar šluotkočius. Pasak gyventojų, toks „neapdairumas“ – jau praeitis.
Žurnalistei lankantis daugiabutyje tualetai atrodė švarūs, kabinos visos „po spyna“ – kad svetimi neįprastų „šeškyne“ dergti. Trečiojo aukšto vonios kambaryje stovėjo viena skalbimo mašina, Loretos. Ketvirtajame aukšte jų buvo keletas. Tie, kas neturi skalbimo mašinos, skalbia dubenyse.
Policija lankosi vis rečiau
Kokią aplinką pavyks susikurti, priklauso nuo kaimynų. Nors ketvirtajame aukšte – keliolika butų, tik aštuonių gyventojai naudojasi bendra virtuve, kuri irgi rakinama. Likusieji verda ant elektrinių plytelių savo kambariuose. Bendroje virtuvėje kiekvienas ja besinaudojantis turi tiek erdvės, kiek daiktų telpa pasidėti ant jam priklausančios skalbimo mašinos viršaus. Ilgiau negendančius maisto produktus gyventojai draugiškai sandėliuoja bendroje didelėje medinėje spintelėje. Yra spintelių ir koridoriuje, visos rakinamos. Taisyklė paprasta: kuo geriau saugai savo turtą, tuo geriau sutari su kaimynais.
Gyventojai čia „giminiuojasi“ būreliais. Ketvirtojo aukšto dalis koridoriaus atskirta medine pertvara. Už jos – dešimt butų, kurie, kaip sakė viena butų gyventojų, mėgsta ramybę. Iš dešimties butų už pertvaros šiuo metu gyvenami tik trys. Likusieji kaimynai emigravę.
– Gyvename ramiai. Jei tarp kaimynų kyla nesusipratimų ar jie susimuša, tai patys kviečia policiją, iš tos pačios kompanijos kuris nors vienas ir išvažiuoja su pareigūnais. Apskritai ir policija apsilanko vis rečiau. Dauguma triukšmadarių buvo susodinti į kalėjimus. Pamenu tokį vieną iš Jūros gatvės. Atėjo kartą pas pažįstamą su kojine ant galvos ir, grasindamas peiliu, mėgino išsireikalauti pinigų. Kaimynė kvietėsi pagalbą, kaimynai išgirdo, subėgo, numovė tam banditui kojinę nuo galvos ir iškvietė policiją. Trejus metus kalėjime sėdėjo, – apie tai, kaip gyventojai patys sprendžia problemas, dėstė pašnekovė.
Tarakonų nebijo
Ji nenorėjo, kad rašinyje būtų minimas jos vardas (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) – pas ją pačią ne kartą mėgino įsiprašyti vienas kaimynų (dabar jis sėdi kalėjime), esą vandens pasiskolinti. Vėl gi, taisyklė paprasta: naktį „šeškyne“ geriau niekam nieko neskolinti, niekam neatverti durų, nes kartais lankosi ir nepažįstamų asmenų.
Dabar, kai kurie kaimynai „išsikraustė“ į kalėjimus, vieninteliai likę grėsmingiausi lankytojai naktimis – tarakonai. Su jais maža kalbos: koridoriuje prie durų pabarstai kenkėjams naikinti skirtų miltelių ir, jei kuris pravėrus duris taiko kartu žengti per slenkstį, įbrenda į juos ir po kurio laiko nugaišta.
Dėl tarakonų gyventojai pernelyg galvos nesuka. Žino, kuriuose butuose pastarieji laikosi, tų savininkus ragina tvarkytis. Jei butas nuomojamas, bet negyvenamas, – praneša savininkui, pastarasis aukšto komendantei duoda pinigų dichlofosui, ir ši kenkėjus išnaikina.
Lai remontus atlieka... odontologė
Apskritai kiekvieno aukšto komendantė – tarsi viso koridoriaus mama, raginanti tvarkytis, netriukšmauti, organizuojanti rinkliavas bendrojo naudojimo patalpų būklei gerinti. Kaip savo „mamiškais rūpesčiais“ dalijosi antrojo ir trečiojo bendrabučio aukštų komendantės Loreta ir Danutė, namo gyventojai norėtų remonto. Bet ne visi. Dalis – prasiskolinę socialinių butų gyventojai, dalis nuomojasi butus ir jiems mažai kas rūpi.
Namas turi kaupiamąją sąskaitą, bet ši dėl gyventojų skolų tapo ne kaupiamąja, o tuštėjančiąja, ir maža vilties, kad joje kada nors atsiras sumelė, kurios pakaks remontams. O taip norėtųsi ir laiptines atsinaujinti, ir koridorius, ir pakeisti seną surūdijusį ir iš vidaus nuotekomis aptukusį kanalizacijos vamzdį, dėl kurio tvinsta tualetai. Antrojo aukšto komendantė Loreta sako, kad pernai vyko gyventojų susitikimas dėl galimo remonto, bet galimybė atlikti remontus taip ir liko kaip šakėmis ant vandens užrašyta. Gyventojai taip nenori taupyti remontams pinigų, kad name ėmė sklisti idėja, jog juos galėtų apmokėti pirmajame daugiabučio aukšte odontologijos kabinetą turinti odontologė Rimtautė Abukauskienė.
Kažkuris gyventojų lankėsi pas ją gražiai sutvarkytose patalpose ir nutarė, kad pastaroji galėtų pasirūpinti likusių kelių aukštų remontu.
Medikė yra nusipirkusi dalį pirmojo ir antrojo aukšto bendrabučio patalpų. Pirmajame aukšte yra du odontologų kabinetai, antrajame – dantų techniko Algirdo Liekio laboratorija. Patalpos šviesios, dvelkiančios švara, gausu dantų protezų gamybai skirtos įrangos. Laboratorijoje buvo įrengtos durys, pro kurias prireikus galima patekti į bendrabučio patalpas. O ten laukė kontrastas: nuo sienų trupantys dažai, tręštančios tualetų durys, pūvantis kanalizacijos vamzdynas ir cigarečių dūmuose, šlapimo ir iš bendros virtuvės sklindančio raugintų kopūstų sriubos aromatuose paskendęs koridorius.
