Kartais negelbsti tabletės
Vilniaus universiteto Santaros klinikų neurologė Nomeda Budrikienė naujienų portalo tv3.lt skaitytojams išsamiai paaiškino, kaip atskirti kritinius galvos skausmus nuo įprastų ir kuriuo atveju vertėtų kreiptis į medikus.
„Daugelis pritartų, kad neryškus ir nežymus galvos skausmas nėra ta bėda, dėl kurios skubame pas gydytojus arba labai išsigąstame. Anaiptol, kartais išgeriame tabletę ir numojame ranka.
Vis tik kartais pasitaiko atvejų, kad įkyrus galvos skausmas nepraeina savaime. Jis ima riboti mūsų veiklą, trukdo ilsėtis ar dirbti, sutrinka gyvenimo kokybė“, – sako specialistė.
Galvos skausmas lydi kitas ligas
Medikė skaičiuoja, kad pasaulyje registruojama daugiau nei 150 rūšių galvos skausmų. Pagrindinės grupės – neurologiniai skausmai, klasteriniai galvos skausmai bei įtampos galvos skausmai.
„Kartais galvą skauda, tačiau ne dėl to, kad problemos yra susijusios su išvardytomis skausmų grupėmis.
Atvirkščiai, pasitaiko atvejų, kai galvos skausmas yra tik lydintis simptomas, sergant kitomis ligomis. Tai gali būti įvairios kitos ligos, pradedant kvėpavimo, virškinimo ir baigiant net kraujagyslių ligomis.“
Pasakė, kada skubėti pas medikus
Tai kada gi vertėtų sunerimti ir kreiptis į medikus? „Yra skirtingos situacijos – kartais jos yra neatidėliotinos, kai greitąją pagalbą reikia kviesti staiga, nieko nelaukiant.
Paprastai pacientai tokiais atvejais skundžiasi grėsmingu, užsitęsusiu skausmu, kuris primena trenksmą į galvą.
Jeigu skausmą lydi vėmimas, pykinimas, sutrinka kalba, regėjimas, vadinasi, kyla grėsmė gyvybei ir reikėtų būtinai kviesti pagalbą“, – perspėja N.Budrikienė.
Stiprus skausmo epizodas
Į medikus taip pat reikėtų kreiptis ne tik tada, kai juntamas staigus, netikėtas ir aštrus galvos skausmas su lydinčiais simptomais, bet ir tais atvejais, kai nebeveikia vartojami vaistai.
„Jeigu pasikeičia galvos skausmo pobūdis, trukmė, skausmas kinta, o įprastiniai vaistai nepadeda, reaguoti būtina. Taip pat pasikonsultuoti būtina, jeigu bent kartą per savaitę patiriate stiprų galvos skausmo epizodą“, – paaiškina gydytoja.
Įvardijo esminę klaidą
Ji neslepia – pastaruoju metu pacientai vis dažniau užsiima savigyda, mat internete apstu informacijos apie skausmus ir jų gydymus. N.Budrikienė sako, kad savigyda užsiimti nederėtų, mat ši gali tiesiog pražudyti.
„Drąsiai eikite pas gydytojus tais atvejais, kai galvos skausmas trukdo gyventi, dirbti, ilsėtis.“
Naviko skausmas neišduoda
Šių dienų baubas – onkologinės ligos, o dažnas pagalvoja, kad galvos skausmas gali būti susijęs net su smegenų auglių atsiradimu.
N.Budrikienė sako, kad smegenų onkologinės ligos nėra tiesiogiai susijusios su galvos skausmu. „Žinoma, galvos skausmas gali būti vienas iš požymių, tačiau jau vėlesnėse stadijose, kai pakitimai būna pažengę. Visų pirma, atsiradus smegenų onkologijai, ji pasireiškia sąmonės netekimu.
Migrena – darbingos moters palydovė
Daugeliui migrena vis dar apipinta mitais. Nemažai pacientų galvoja, kad tai liga, pasireiškianti paprastu galvos skausmu ir vos tik tokį pajunta, skuba sakyti, kad serga migrena. Vis tik neurologė sako, kad migrena – rimta diagnozė, turinti labai aiškius požymius.
„Pradėkime nuo to, kad migreną, kaip diagnozę, galima nustatyti net bet tyrimo, įsiklausius į požymius. Taigi, migreną lydi vienpusis, pulsuojantis, ryškus skausmas. Tai skausmas, kurį pacientai vertina nuo 5 balų iki daugiau (dešimtbalėje skalėje).
Dažnai migreną lydi pykinimas, vėmimas, erzina tam tikri garsai, šviesa ar net kvapai. Skausmą stiprina fizinė veikla.
Migrenos priepuolis paprastai turi pradžią ir pabaigą. Pacientai jaučia, kada ji prasideda ir kada baigiasi“, – sako neurologė.
