Europos Sąjungos tyrėjai, besiaiškinantys, kodėl praėjusių metų rugpjūtį kilo karas tarp Rusijos ir Gruzijos, atrodo aptiko Gruzijos prezidentui Mikhailui Saakašviliui labai nepalankų detalių. Slaptas dokumentas, kiap teigia „Spiegel“, gali įrodyti, kad Gruzijos lyderis suplanavo karą separatistinėje Pietų Osetijos respublikoje.
Mamuka Kurašvilis – Gruzijos taikdarių, kurie prieš karą buvo įkurdinti Pietų Osetijoje, vadas – nėra puikus tarptautinės teisės žinovas. Tačiau kai medaliais nusagstytą uniformą apsirengęs generolas praėjusių metų rugpjūčio 7 dieną pasirodė prieš televizijos kameras, jis itin puikiai pristatė Gruzijos kariuomenės atakos prieš Pietų Osetiją teisinį pagrindimą.
Spaudos konferencijoje M. Kurašvilis pareiškė, kad Tblisis siekia visame regione atstatyti konstitucinę tvarką. Šie generolo žodžiai buvo išsakyti 5 dienas trukusio Gruzijos ir Rusijos karo pradžioje. Šis karas buvo bene didžiausias Rytų ir Vakarų susirėmimas nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Šis konfliktas europiečiams puikiai pademonstravo, kad karinis konfliktas su Rusija jų pačių žemyne nėra neišvengiamas.
Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy dėka Europos Sąjungai greitai pavyko suderėti paliaubas tarp abiejų kariaujančių pusių. Tačiau Europai iki šiol trūksta ilgalaikės strategijos šiame itin nestabiliame regione. Europos Sąjungos Taryba yra pradėjusi tyrimą dėl karo Gruzijoje priežasčių. Nuo gruodžio mėnesio diplomatai, karininkai, istorikai ir tarptautinės teisės ekspertai analizuoja priežastis, galėjusias atvesti prie karo slenksčio. Jų pastangos atrodo atsipirko.
„Spiegel“ turi patikimos informacijos, kad būtent M. Kurašvilio pasisakymas per televiziją atsidūrė tyrimo centre. Jo žodžiai esą įrodo, kad prezidentas M. Saakašvilis kariavo ne siekdamas atremti Rusijos agresiją, kaip teigiama iki šiol, tačiau suplanavo agresyvų karą.
Teigiama, kad M. Kurašvilis per spaudos konferenciją veikiausiai citavo rugpjūčio 7 dieną gauto Įsakymo Nr. 2 detales. Būtent šis dokumentas gali atskleisti, kas iš tikro pradėjo karą. Kai komisija apklausinėjo Rusijos kariuomenės generalinio štabo vado pavaduotoją Anatolijų Nogoviciną, jis citavo tą patį Gruzijos dokumentą. A. Nogovocino teigimu, šiame įsakyme taip pat buvo minima frazė „konstitucinės tvarkos atstatymas“. Jei šis įsakymas, kurį pavyko perimti Rusijos žvalgybai, pasirodys esąs autentiškas, bus įrodyta, kad M. Saakašvilis apsimelavo.
Gruzijos vyriausybė ir toliau atsisako parodyti komisijai šį prieštaringai vertinamą dokumentą. Tbilisis teigia, kad negali to padaryti, kadangi dokumentas yra valstybės paslaptis.
ES tyrėjai yra itin susidomėję būtent tuo, kaip Gruzijos lyderiai viešumoje kalbėjo apie karą. „Didžioji dalis Pietų Osetijos teritorijos yra išlaisvinta“ - rugpjūčio 8 dieną teigė M. Saakašvilis, kuris pats yra profesionalus teisininkas. Dėl karo jis kaltino Pietų Osetijos kovotojus.
Tačiau, prabėgus 4 dienoms nuo karo pradžios, kai Rusijos kariuomenė jau buvo išstūmusi gruzinų karius iš Pietų Osetijos ir artėjo prie Tbilisio, Gruzijos prezidentas netikėtai prakalbo, kad jau rugpjūčio 7 dienos 22 val. žinojo apie tai, kad Rusija per Rokio tunelį į Pietų Osetiją planuoja pasiųsti 150 tankų.
Nuo to laiko M. Saakašvilis ėmė teigi neturėjos jokio kito pasirinkimo kaip tik gintis nuo Rusijos agresijos. Apie teritorijos išlaisvinimą jau nebebuvo kalbama.
Vakarų stebėtojai pirštu bado ir į tai, kad rugpjūčio 7 dienos rytą Gruzija prie Pietų Osetijos sienos jau buvo sutelkusi 12 tūkst. karių ir 75 tankus. Dekrete, kuriame nurodoma visuotinė mobilizacija ir kuris nebuvo paviešintas iki rugpjūčio 9 dienos, M. Saakašvilis teigia, kad Rusijos kariai per Rokio tunelį į Pietų Osetiją pajudėjo rugpjūčio 8 dieną, o tai reiškia, kad visa tai vyko jau po Gruzijos puolimo.
Komisija, kuri per pastarąsias kelias savaites pirmiausia apklausė Rusijos karininkus ir politikus, o vėliau kalbėjos ir su Gruzijos atstovais, itin atidžiai negrinėja tokius prieštaravimus. Tiesa, kritikos negailima ir Rusijai bei separatistinei Pietų Osetijos vyriausybei.
ES tyrėjai itin peikia Rusiją už tai, kad ši nesustabdė osetinų vykdyto gruzinų kaimų deginimo ir taikių gyventojų vyjimo iš namų. Ataskaitoje, kuri veikiausiai bus baigta vasaros pradžioje, Rusija veikiausiai bus kritikuojama ir dėl to, kad dalino rusiškus pasus Pietų Osetijos gyventojams. Tarptautinės teisės ekspertai teigia, kad tokia Kremliaus veikla reiškia kišimąsi į Gruzijos vidaus reikalus. Tačiau panašu, kad komisijai daugiau problemų kils būtent su Gruzija, o ne Rusija.
Gruzijos reintegracijos ministro Temuro Jakobašvilio pozicija puikiai atskleidžia, kaip Gruzijos valdžios elitas nervingai reaguoja į bet kokius nepriklausomos komisijos atradimus. T. Jakobašvilis, kuris yra artimas M. Saakašvilio bendras, teigia, kad komisija nėra nepriklausoma, o ją remia Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“. Komisija tokius kaltinimus kategoriškai neigia.
Komisijai vadovauja Šveicarijos diplomatė Heidi Tagliavini, kuri nuo 2002 iki 2006 metų buvo JT generalinio sekretoriaus speciali pasiuntinė Gruzijai ir Abchazijai. Jos pavaduotojas yra buvęs Vokietijos ambasadorius Gruzijoje Uwe Schrammas. Buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joschka Fischeris veikia kaip komisijos patarėjas.
Tbilisis itin jautriai reaguoja į komisijos vykdomą tyrimą nepaisant to, kad jo išvados dar net nepaskelbtos. Vis daugiau buvusių Gruzijos prezidento bendrų kaltina M. Saakašvilį dėl karo pradžios ir reikalauja jo atsistatydinimo.
Buvęs Gruzijos ambasadorius prie JT Iraklis Alasanija Kaukazo karo metu tapo pagrindiniu opozicijos atstovu. JAV prezidento Baracko Obamos administracija jį laiko labai rimtu politiku ir juo pasitiki. Nino Burdžanadzė, kuri 2003 metais kartu su M. Saakašvilio vadovavo „Rožių revoliucijai“, taip pat yra laikoma rimta dabartinio režimo priešininke.
Balandžio 9 dieną Gruzijos opozicija siekia pradėti mitingus, per kuriuose būtų siekiama prezidento atsistatydinimo.
