„Matomas padaugėjimas norinčių pasinaudoti šia paslauga, tik jis nėra žymus. Mes šią paslaugą labai siūlome ir pristatome. Pritariam bankų finansų analitikams, kurie irgi sako, kad tai labai geras būdas planuoti savo biudžetą. Nėra jokių siurprizų ir svyravimų, jog už sausį reiktų mokėti daug, o vasarą visiškai nieko. Vasarą žmonės neatsideda pinigų ir po to būna sunki žiema“, – pasakoja „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas.
Populiariausia tarp vilniečių
Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, daugiausia šia paslauga domimasi Vilniuje, o kituose miestuose arba iš vis nėra tokių klientų, arba jų – vienetai. Vilniuje iš maždaug išrašomų 200 000 sąskaitų, pastovų mokėjimą yra pasirinkę 3494 asmenys. „Vilniaus energijos“ klientų aptarnavimo vadovas Arūnas Ganiprauskas patikslina, kad iš šio skaičiaus, 26 klientai yra įmonės.
„Šia programa užsiimame jau apie 6 metus, o prieš kelerius metus įjungėme naują funkciją, kad šį planą žmonės galėtų užsisakyti internetu, neišeinant iš namų. Būtent dėl šios funkcijos, tokių klientų skaičius išaugo nuo 1500 iki dabartinio“, – teigia A. Ganiprauskas.
Pastebima, kad šia paslauga susidomi vidutinio amžiaus gyventojai bei jaunimas, įsikūrę naujos statybos namuose. Klientų yra ir iš prastos būklės pastatų, tačiau jų mažiau.
Visai kita situacija – Kaune. Čia klientų, kurie naudotųsi tokia paslauga iš vis nėra. Tačiau nėra ir galimybės pasirašyti tokios sutarties. „Kauno energijos“ atstovas spauda Staselka Ūdrys sako, jog tokio poreikio iš klientų dar nepajautė.
„Tokia galimybė turėtų būti kažkokiu būdu įforminta, šiuo atveju turėtų būti pasirašomos sutartys su vartotojais, o tokių sutarčių mes neturime. Būna nemažai atvejų, kai žmogus savo nuožiūra sumoka vieną mėnesį daugiau, kad kitą gautų mažesnę sąskaitą. O ar yra tokių, kurie mokėtų vasarą, jog žiemą nereikėtų tiek daug, tai tokių atskirų atvejų nesekame. Yra priskaitymai, žmogus pats žiūri kiek jam mokėti“, – komentuoja S. Ūdrys.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas pastebi, kad mažesniuose rajonuose apie tokią galimybę yra net nekalbama. „Kiekviename miestelyje galima pasinaudoti. Būna išimčių tuose miesteliuose, kuriuose šiluma gaminama pilnai naudojant biokurą, namai prižiūrėti – tada šilumos kaina nėra didelė ir toks mokėjimas tampa neaktualiu“, – mano V. Stasiūnas.
Trūksta dėmesio iš valstybės
Teorijų, kodėl norinčių pasinaudoti šia paslauga nėra labai daug, yra įvairių. V. Stasiūnas svarsto, kad tai gali būti baimės dėl kompensacijų praradimo ar nepasitikėjimas perskaičiavimais. Tačiau pabrėžia, kad trūksta valstybinio požiūrio į šilumos kainų mažinimą.
„Manau, iš vienos pusės stabdo žmonių konservatyvumas. Tie, kurie turi mažas pajamas ir gauna kompensacijas, galvoja, kad jos bus nutrauktas. Tolygus mokėjimas tam neturi visiškai įtakos. Padėtis sunkoka, nes ir valstybės visas dėmesys sutelktas į terminalą, jungtis, strateginius dalykus Lietuvoje, o neprieinama prie paties žmogaus. Didžiausią įtaką mokėjimo dydžiui turi ne šilumos kaina, o pastatų būklė ir šilumos suvartojimas. Visi linkę kalbėti tik apie kainas ar kaltinti tiekėjus, kad išrašė dideles sąskaitas. Tikrosios priežasties, jog neskiriama pakankamai dėmesio namų kokybei, niekas nepaaiškina“, – įsitikinęs V. Stasiūnas.
Anot pašnekovo, dėl pastarosios priežasties, vartotojai už šildymą ir moka daugiausia iš visų paslaugų. Palyginęs kainas ir atlyginimus su vakarų valstybėmis, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas paskaičiuoja, kad Skandinavijoje mokesčiai už šilumą sudaro 2–4 proc. nuo gyventojo pajamų, o Lietuvoje šis skaičius siekia 25 proc.. Tai taip pat viena priežasčių, kodėl verta pasirinkti pastovų mokėjimą.
„Šis būdas tikrai yra naudingas žmonėms. Aš naudojuosi šia paslauga ir man nėra jokio rūpesčio, kad ateina šaltas mėnuo ir teks daug mokėti. Tarkim, jei už gruodį būtų reikėję mokėti 102 eurus, tai aš moku 52. Na, bet tuos 52 moku ir vasarą, kuomet kiti tiek nemoka. Vis dėlto geriau ir vasarą susimoku, nes žiemai atėjus man yra lengviau“, – savo nuomone dalinasi V. Stasiūnas.
A. Ganiprauskas apibūdina kaip yra paskirstoma kaina. Yra žiūrima į šilumos bei karšto vandens suvartojimo vidurkį per praėjusius kelerius metus. Tad pažiūrėjus į vidutinį sąskaitų dydį, jis padalinamas iš atitinkamo mėnesių skaičiaus ir gaunamas gyventojų įpročių vidurkis. Tokiu būdu išskaičiuojama pastovi įmoka.
„Žinoma, per metus keičiasi ir šilumos kaina ir žmonių įpročiai, todėl kartą metuose įmoka yra perskaičiuojama. Jei žmogus permokėjo, jam mokant už tolimesnius mėnesius mokestis yra sumažinamas atitinkamai nuo permokos dydžio. Jei nepakankamai sumokėjo – padidinamas. Taigi mokesčių dydis bet kokiu atveju išlyginamas“, – paaiškina A. Ganiprauskas.
Pasak pašnekovų šį planą linkę rinktis žmonės, kurie turi įprotį planuoti savo išlaidas.
