Prieš 10 metų nežinomo snaiperio nušautas Lietuvos bokso federacijos vadovo Remigijus Daškevičius. Iki šiol neištirta užsakyta žmogžudystė – viena iš daugelio neatskleistų pastarojo dešimtmečio rezonansinių bylų.
Viešojoje erdvėje netyla aistros ir diskusijos dėl paviešintų slaptojo liudytojo teiginių, esą iš anksto informuotos teisėsaugos viršūnės nesugebėjo užkirsti kelio tariamai Drąsiaus Kedžio 2009 metų spalio 5-ąją surengtoms žudynėmis. Viena aukų – Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius. Atidžiau apžvelgus pastarųjų keliolikos metų bylas, prieš akis iškyla dar vienas itin nemalonus vaizdas: neištirta nė viena didelio atgarsio sulaukusi užsakyta žmogžudystė.
Kulka pasivijo Vilniuje
1967 metais gimęs ir 2001-aisiais nušautas R. Daškevičius – Daškės, nebuvo verslininkas, tačiau garsėjo kaip ryški Lietuvos bokso pasaulio asmenybė.
Daškės nužudymo, įvykdyto 2001 metų lapkričio 24-osios vakarą, tyrimas iki šiol kupinas paslapčių. Šiandien galime guostis, kad tyrimą atliekantys kriminalistai ir prokurorai bando šio straipsnio autorių raminti ir aiškina, jog rimtai užsimota ištirti, kas iš tiesų įvyko Vilniaus Senamiestyje prieš 10 metų.
R. Daškevičių paslaptingojo snaiperio kulka pakirto šalia sostinės Trakų gatvėje esančio italų restorano „St. Valentino“ durų.
2001 metų lapkričio 24 dienos vakarą šio Vilniaus senamiestyje veikiančio italų restorano tarpduryje buvo nušautas tuometis šalies bokso federacijos vadovas R. Daškevičius. (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Kas paskatino gangsterio karjerą?
Daškė, užaugęs vaizdingame Kauno Žaliakalnio rajone, niekuo neišsiskyrė. Jis baigė Kauno 43-iosios vidurinės mokyklos (dabar Varpo gimnazija – red. past.) aštuonias klases. Jo klasėje mokėsi ir vienas garsiausių šiandienos filmų garsintojų. Jis veda kultūros laidas viename televizijos komercinių kanalų.
Vėliau Daškė susidomėjo boksu, breiko šokiais sovietmečiu populiariausiame Žaliakalnio restorane „Žalias kalnas“, tarnavo sovietų armijoje, o vėliau grįžo namo.
Kodėl R. Daškevičius pasuko klystkeliais? Kai kurie jo vaikystės laikų draugai šiandien mano, kad kriminalinę karjerą jis pasirinko tik todėl, jog būdamas paauglys išvydo įspūdingą meninį filmą, apie keturis skurdaus rajono draugus, kartu įžengusius į Niujorko nusikalstamą pasaulį.
Meninė amerikiečių kino klasikos kūrėjo Sergio Leones juosta „Kartą Amerikoje“ 1984 metais sulaukė nemažo žiūrovų susidomėjimo.
Anot Daškės bičiulių, būtent šis filmas paliko itin gilų įspūdį: R. Daškevičius po pirmosios jo peržiūros tiksliai žinojo, kuo norėtų tapti užaugęs. „Jau tuo metu jis man sakė, kad šiame filme vaizduojamas jo išsvajotas gyvenimas“, – prisiminė vienas buvusių Daškinių aplinkos žmonių.
Sušaudytos svajonės
Praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio viduryje R. Daškevičiui grįžus iš kalėjimo (1991-aisiais septyneriems metams jis buvo nuteistas už turto prievartavimą, tačiau grįžo 1994-aisiais, atlikęs tik dalį bausmės – red. past.) Kaune Daškiniai gyveno ne pačius geriausius laikus.
Kariaudami su kitomis miesto nusikaltėlių gaujomis jie prarado daug žmonių.
R. Daškevičiaus tokios perspektyvos neviliojo, jis aktyviai pradėjo ieškoti kitų pragyvenimo šaltinių – Daškė su keliais aršiausiais pogrindinio verslo dalyviais paniro į cigarečių kontrabandą, užmezgė ryšius su Kaliningrade veikiančių kazino šeimininkais ir cigarečių vežėjais.
2000-aisiais R. Daškevičius buvo išrinktas šalies bokso federacijos prezidentu. Sukaupęs įspūdingas pinigų sumas ir pelnęs autoritetą, jis ketino atsiriboti nuo kriminalinio pasaulio, puoselėjo nemažai su didžiuoju verslu ir sportu susijusių projektų. Tačiau viską nutraukė nežinomų jam asmenų skirta mirtina kulka.
Artimieji nesulaukia jokių žinių
Jau praėjo dešimtmetis nuo R. Daškevičiaus žūties, tačiau jo artimieji ramybės neranda iki šiol.
„Remigijaus mirtis mūsų šeimai – didelė netektis. Svarbiausia, kad iki šiol nežinome tikrųjų šio nusikaltimo kaltininkų. Mūsų niekas nesiteikia informuoti apie bylos tyrimą. Galbūt jis jau numarintas?
„Naiviai tikimės, kad apie šį tyrimą ką nors papasakos R. Daškevičių kartkartėmis prisimenantys žurnalistai. Bet iš jų taip pat nepasiekia jokios žinios, – R. Daškevičiaus mirties dešimtųjų mirties metinių išvakarėse „Balsas.lt savaitės žurnalistui kalbėjo jo anyta Dalia Drazdauskienė. – Šia liūdna proga ketinome surengti bokso turnyrą“.
Kaip ir daugeliui, dabartiniai laikai mums nėra geriausi. Tenka skaičiuoti kiekvieną litą, todėl apsiribosime tik kukliu paminėjimu artimųjų būryje. Remigijui atminti buvo užsakytos mišios vienoje Kauno bažnyčių.“
Daugelis įsitikinę, kad skambią kriminalinę praeitį turėjusių šešėlinio pasaulio asmenų atžalos dažniausiai pasuka tėvų pramintu tamsiu keliu, tačiau R. Daškevičiaus atveju jo abu nepilnamečiai sūnūs neblogai mokosi tiksliuosius mokslus ir sėkmingai skina laurus vaikų futbolo turnyruose.
Versiją piršo ir banditai
Pastaruoju metu R. Daškevičiaus nužudymo byla guli Vilniaus apygardos prokuratūros kovos su organizuotu nusikalstamu ir korupcijos padaliniui vadovaujančio prokuroro Gedgaudo Norkūno seife, tačiau jokių akivaizdžių poslinkių lig šiol nematyti. „Tyrimas tęsiamas. Daugiau nieko negaliu komentuoti, nes nenoriu pakenkti tyrimui“, – taip trumpai atsakė G. Norkūnas.
Tiesa, senas Kauno mafijos bylas narpliojantys kriminalistai „Balsas.lt savaitę“ patikino, kad šis nusikaltimas pamažu baigiamas atskleisti. „Tai nėra įprastas atvejis. Juk žmogžudystei iš anksto buvo kruopščiai rengtasi. Mestos nemažos lėšos ir pastangos. Tačiau apie tai dar ne laikas kalbėti plačiajai visuomenei“, – sakė vienas operatyvininkų.
Kol viskas paaiškės, gali praeiti nemažai laiko. Gali būti, kad paaiškės daug baisesnių faktų. Nusikalstamo pasaulio užkulisiuose garsiau klausiama, kokį vaidmenį šio nusikaltimo grandinėje atliko teisėsaugininkai.
Anuomet būta kalbų, esą kai kurie aukšti pareigūnai su R. Daškevičiumi ir jo partneriais yra aktyviai dalyvavę cigarečių kontrabandos versle, net investavę milžiniškus pinigus.
Paskutiniais gyvenimo metais R. Daškevičius nemažai laiko praleido Kaliningrado šešėlinių pasaulio veikėjų draugijoje. (Akistatos nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
18 metų liejosi kraujas
Per pastaruosius 18 metų kulkos nutraukė didžiąją dalį Kauno mafijos ir verslo elito žmonių gyvybių. Pastebima, kad dauguma šešėlinio pasaulio asmenybių mirties nuosprendžio sulaukė tada, kai liovėsi daryti nusikaltimus.
Aiškaus atsakymo į klausimą apie kitas ne mažesnio atgarsio sulaukusias žmogžudysčių bylas taip ir nepavyko sužinoti. Tarp tokių yra ir garsiosios Kauno „Vilijos“ restorano skerdynės. 1993 metų spalį šiame restorane Daktarų gaujos autoritetai tapo gyvais taikiniais ir atsitiktinai išvengė samdomų žudikų šūvių. Tiesa, tądien buvo sušaudyti penki „Vilijoje“ buvę vilijampoliečiai.
Kaip teigė Kauno apygardos prokuratūros atstovė, šios bylos tyrimas nesustabdytas, tačiau įtariamųjų vis nėra.
Daugelį stebina, kad ši byla buvo atskirta nuo šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos Daktarų nusikalstamos susivienijimo bylos. Redakcijai buvo paaiškinta, kad ji ir negalėjo būti sujungta, nes sunkiais nusikaltimais įtariamas Henrikas Daktaras „Vilijos“ žudynių byloje pripažintas nukentėjusiuoju.
TIK FAKTAI
2000 metų rugpjūčio pabaigoje šalia S. Dariaus ir S. Girėno sporto komplekso Kaune kulkos suvarpė ieties metiką Kęstutį Juršą. Jis buvo siejamas su Centro kriminaline šeima.
Šios žmogžudystės tyrimo byla kelis kartus buvo sustabdyta, bet nenutraukta.
2007-aisiais Kauno prokurorai ją išsiuntė į Generalinę prokuratūrą. Pastarąjį kartą tyrimas atnaujintas šiemet kovo 10 dieną. Tyrimą kuruoja Kriminalinės policijos biuro darbuotojai, kurie sėkmingai išnarpliojo Kauno Daktarų, Ramaškinių ir kitų garsių nusikaltėlių senus nusikaltimus.
2004 metų balandį samdomo žudiko kulkos nutraukė Valdo Jakučio, buvusio R. Daškevičiaus verslo partnerio, tapusio solidžiu verslininku, gyvybę. Tyrimas tęsiamas. Įtariamųjų buvo, tačiau įstatymo nustatytais pagrindais ikiteisminis tyrimas šioje byloje prieš juos buvo nutrauktas. Šiuo metu įtariamųjų nėra.
2010 metų sausį prie Šilainių daugiabučio nužudytas sunkią judėjimo negalią turėjęs vienas Agurkinių gaujos narių Rytis Korsakas. Šiemet liepos 21 dieną Kauno apygardos prokuratūroje priimtas nutarimas sustabdyti žmogžudystės tyrimą, nenustačius nusikaltimą padariusių asmenų.
2011 metų kovą Šilainiuose vaikų darželio auklėtinių ir mažametės dukters akivaizdoje nušautas tarp policijos ir kriminalinio pasaulio laviravęs kaunietis Vidas Sadauskas, kuris prieš keletą metų siekė balotiruotis prezidento rinkimuose.
Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Egidijaus Palaimos teigimu, ikiteisminis tyrimas nėra nutrauktas ir tęsiamas toliau. Įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės: rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
„Kalbėti apie konkrečius nužudymo motyvus ar sąsajas su „tariamais neskaidriais sandoriais“, minimais žurnalisto pateiktame klausimyne, bus galima tik tada, kai bus nustatytos visos reikšmingos aplinkybės“, – „Balsas.lt savaitei“ raštu atsakė prokuroras E. Palaima.
Šiais metais lapkričio 24-ąją ant R. Daškevičiaus kapo Petrašiūnų kapinėse, Kaune jau dešimtą kartą uždegamos mirties metinėms skirtos žvakutės. (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
