Bulvių augintojai jau skaičiuoja iki 10 proc. vidutinio derliaus siekiančius pirmuosius nuostolius. Palyginti su praėjusiais metais, prastesni ir morkų bei kopūstų derliai.
Derliumi negali pasigirti
Daugiausia daržovių augintojų yra Kėdainių rajone. Rolandas Andrulis, auginantis 35 ha bulvių, sakė, kad šių metų ankstyvųjų bulvių derlius – pusę bėdos.
„Kol kas negaliu dejuoti. Kaip bus toliau, nežinau“, – sakė R.Andrulis. To paties rajono ūkininkas Mantas Juodenis, auginantis bulves, kopūstus ir agurkus, taip pat negali labai dejuoti dėl derliaus.
Šalčiai jo ūkyje labiausiai pakenkė kopūstams. Albertas Petrovičius Kėdainių rajone augina apie 30 ha bulvių ir burokėlių. Ūkininkas sakė, kad šių metų derlius vėluoja. Anksčiau burokėlius ir bulves kasdavo liepos 7–10 dienomis, o šiais metais – liepos pabaigoje. „Burokėlius pradėjome imti savaitgalį, o bulves kasime artimiausiomis dienomis. Burokėlių derlius menkesnis, nes jie sudygo ne vienu metu, ne visi išlindo“, – teigė pašnekovas.
Per daug drėgmės
Kaišiadorių rajono ekologinės gamybos ūkio šeimininkės Gintarės Stankevičienės nuotaikos – prastos. Anot jos, bulvės ir morkos dėl per didelio lietaus kiekio užmirko, todėl dar nekasamos. „Nieko gero nesitikime. Bulvės plaukia, vagos pilnos vandens. Padėtis tikrai prasta“, – pasakojo ūkininkė. Širvintų rajono ūkininkas Rimantas Darvydas, auginantis bulves ir kitas daržoves, sakė, kad liūtys jų rajono ūkininkams padarys nemenkų nuostolių.
„Nieko negalime pakeisti. Vieni metai – geresni, kiti – prastesni. Derliaus dar nenuėmėme, todėl nežinome, koks jis bus. Kada galėsime pradėti darbus, reikėtų Aukščiausiojo paklausti“, – teigė R.Darvydas. Kiti kalbinti šio rajono ūkininkai taip pat skundėsi, kad lietus pūdo daržovių derlių. Jei jis nesiliaus, sunaikins didžiąją dalį daržovių, ir augintojai patirs didelių nuostolių.
Atrodo skurdžiai
Ūkininkė Laima Stragienė iš Ukmergės sakė, kad šių metų daržovių derlius yra prastesnis, bulvių derlius – vidutinis. Nors daržovių augimas vėluoja, ji tikisi, kad iki rudens jos atsigaus.
To paties rajono ūkininko Ramūno Skapo teigimu, šiuo metu daržovės atrodo gana skurdokai. Po liūčių žemė labai suplūkta, todėl jos neprisiveja ankstesnių metų brandos laiko.
Dėl tokios padėties ūkininkai patiria nuostolių. „Mes mokame mokesčius, o beveik nieko neuždirbame. Šiais metais rimtų problemų turi ir grūdinių kultūrų augintojai, nes ir javai bręsta gerokai lėčiau“, – pabrėžė R.Skapas. Bulvių ir kopūstų augintojai iš Radviliškio rajono sakė, kad ankstyvąsias daržoves pradės imti liepos pabaigoje.
Turėjo viltį
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė sakė, kad daržovių augintojams sezono pradžia buvo gana nepalanki. Ankstyvą pavasarį labiau nei įprastai sušilęs oras įžiebė augintojams viltį, kad šiemet be vargo bus galima užauginti ankstyvąsias daržoves. Deja, vėliau užklupusios šalnos pavėlino net ir vėlyvųjų daržovių sėją ar sodinimą.
Vėliau pradėjo alinti sausra, o dabar – nesibaigiantys lietūs. „Tiesa, yra rajonų, kur augintojai džiaugiasi, kad drėgmės daržovėms ne per daug, oras – taip pat nekarštas. Sąlygos palankios šakniavaisinėms daržovėms augti, o lauko agurkams, cukinijoms oras per šaltas visoje Lietuvoje“, – pabrėžė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė.
Kenkia lietus
Pasak Z.Cironkienės, ypač vargsta augintojai rajonuose, kuriuose be perstojo lyja, praūžė liūtys ir nesutvarkyti melioracijos įrenginiai, ten ūkininkams iškilo daug problemų.
Širvintų,Vilkaviškio, Kėdainių rajonų ūkininkams šie metai – itin nepalankūs, kopūstai, morkos, bulvės prastos prekinės išvaizdos, derlius pūva, sunku kovoti su ligomis.
„Štai Vilkaviškio rajone viename stambiame bulvių ūkyje per pastarąsias tris dienas, kai kiti rajonai džiaugėsi gražiais orais ir atokvėpiu nuo lietaus, iškrito 86 mm lietaus, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė. – Savaime suprantama, tokiame ūkyje net ir vidutinio derliaus nelaukiama.“
Skaičiuos rudenį
Pasak direktorės, šiais metais Daržovių augintojų asociacijos nariai išlaikė tokius pačius prekinių daržovių plotus, kaip ir praėjusiais metais. Todėl teoriškai būtų galima tikėtis sulaukti bent tokio paties derliaus, kaip praėjusiais metais.
„Žinoma, derlius priklausys nuo gamtos sąlygų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais daug derliaus sugadino lietingas ruduo, dalis produkcijos supuvo, jos nebuvo galima vežti į saugyklas. Šių metų galutinius rezultatus irgi suvesime tik rudenį“, – teigė Z.Cironkienė ir pridūrė, kad gero derliaus vis dėlto sunku tikėtis, nes didžiojoje Lietuvos dalyje jam daugiau ar mažiau pakenkė iki šiol vyravę nepalankūs orai.
Tačiau ūkininkai nusiteikę optimistiškai, jie tikisi bent vidutinio, ne mažesnio nei praėjusiais metais derliaus.
Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas
Šiais metais ūkininkai patyrė daug išbandymų. Galime tik liūdnai pajuokauti, kad sutaupėme laistymui, nes drėgmės kol kas pakako. Aišku, dėl perteklinės drėgmės daržoves puola ir ligos.
Bulvių praradimai siekia apie 10 proc. Bendraudamas su ūkininkais išgirstų pasisakymų dėl mūsų šalyje vyraujančios netobulos draudimo sistemos. Valstybė iš savo biudžeto draudėjams skiria apie 50 proc. lėšų, kitą sumą sumoka patys ūkininkai. Daugelyje šalių, tarp jų ir Vokietijoje, 50 proc. valstybės biudžeto lėšų skiriama tiesiogiai patiems ūkininkams, kad jie patys galėtų spręsti, kaip jiems apsaugoti savo auginamą produkciją. Mūsų šalies augintojai pageidauja, kad tokia pati sistema būtų įdiegta ir mūsų šalyje, nes draudimo kompanijos labai retai išmoka draudimines išmokas, todėl ūkininkams, ypač smulkiesiems, yra labai sudėtinga. Rugpjūčio pirmosiomis dienomis susitiksime su žemės ūkio ministru ir tarsimės, kaip pakeisti šią ydingą sistemą.
