Pirmoji P2P technologiją su IP telefonija sujungusi programa “Skype” šiandien dar nepaliks be darbo nei “Lietuvos telekomo”, nei “AT&T”, bet tokio pobūdžio sprendimai pakankamai galingi, kad netolimoje ateityje pajėgtų susprogdinti tradicinių telekomų ateitį. “Skype” pokalbiai su bet kurioje pasaulio vietoje esančiais žmonėmis ne tik nemokami, bet dar ir kokybiškesni už telefoninius.
Sprogstamąjį “Skype” (www.skype.com) mišinį užmaišė Niklas Zennstromas ir Janusas Friisas, prieš keletą metų sukūrę “Kazaa”. Muzikos įrašų pramonei užsmaugus MP3 revoliucijos šauklį “Napster” jo vieton stojusi “Kazaa” šiandien tapo dominuojančiu P2P taikymu.
Įvertinę vis labiau įsisiūbuojančios interneto telefonijos perspektyvas ir P2P galimybes Zennstromas su Friisu sukūrė abiejų technologijų hibridą - programą “Skype”, kurią platina Stokholme abiems programuotojams priklausanti bendrovė “Skyper”. “Skype” - nemokama, veikia su “Windows 2000” bei XP ir yra geriau ar blogiau suderinama su ankstesnėmis “Windows” versijomis. Norint ja naudotis reikia bent 33 Kb/s spartos interneto ryšio, kompiuterio su garso plokšte bei ausinių su mikrofonu. Suprantama, visu grožiu “Skype” atsiskleidžia naudojant spartų ryšį, pavyzdžiui, DSL ar kabelinį modemą.
Nuo kitų rinkoje esančių IP telefonijos sprendimų “Skype” išsiskiria sugebėjimu palaikyti ryšį beveik per visas ugniasienes ir NAT (Network Address Translation) naudojančius potinklius. Pasak programos autorių, tai labai svarbi prežastis, dėl kurios “VoIP” programoms vis dar nepavyksta iškovoti masinės rinkos. Kitas “Skype” privalumas - tai, kad pasitelkus P2P technologiją galima atsisakyti centralizuotų IP telefonijos tinklo, veikiančio pagal modelį “klientas- serveris”, resursų ir kartu užtikrinti aukštesnæ nei įprastuose fiksuoto ryšio (POTS) telefonų tinkluose pokalbių kokybę. Lyginant su “Net2Phone” bei kitomis balso perdavimo per internetą programomis “Skype” išsiskiria ir aukštais užbaigtų (nenutrūkusių) pokalbių rodikliais bei paprastu konfigūravimu - visi nustatymai instaliavimo metu parenkami automatiškai. Turint mintyje “Skype” P2P mechanizmą labai svarbu ir tai, kad abiejų pusių pokalbiai yra saugūs - šifravimui naudojamas AES standartas, kurį naudoja ir JAV vyriausybinės organizacijos, bei 256 bitø raktai.
Vartotojui, parsisiuntusiam maždaug 6 MB (www.skype.com/download.html) programos failą, tereikia pasirinkti prisijungimo vardą bei slaptažodį ir apibūdinti savo “profilį”, pagal kurį “Skype” vartotojai gali lengviau susirasti žmonių, su kuriais būtų įdomu pasikalbėti. HTML kodą su vartotojo vardu, kuris atstoja asmeninį telefono numerį, galima įterpti į tinklapį ar el. pašto laišką, kad dar nežinantys, jog naudojate “Skype”, galėtų jums paskambinti dukart spustelėję nuorodą “callto://” pelyte. Žinoma, prieš tai pasižiūrėję, ar esate “eteryje” - prisijungę prie interneto.
Tai, kad programa (bent jau dabartinė jos “beta” versija) yra nemokama, pokalbiai su visu pasauliu - taip pat, o ryšio kokybė išties gera, “Skype” populiarumą didina ne dienomis, bet valandomis. Svetainėje skelbiama, kad ją yra parsisiuntę beveik 5,5 mln. vartotojų. Be jokių jos kūrėjų pastangų - bendrovė “Skyper” tikina savo produkto rinkodarai neišleidusi nė cento. Ji beveik neturi ir kitų bent kiek didesnių išlaidų - juk vartotojai už savo pokalbiams būtiną interneto ryšį susimoka patys. Pinigų ketinama užsidirbti iš įvairių papildomų mokamų paslaugų - pavyzdžiui, konferencinių pokalbių ar galimybės skambinti į fiksuoto ar mobiliojo ryšio telefonų tinklus. Bent jau šiuo metu tvirtinama, kad pagrindinė “Skype” funkcija - vartotojų tarpusavio pokalbiai internetu - niekada nebus apmokestinti. “Skype” žada nevarginti ir prievartine reklama.
Jei pokalbiai - kad ir nemokami - sėdint užsidėjus ausines prie kompiuterio atrodo ne tokie patrauklūs, kaip, pavyzdžiui, galimybė nemokamai skambinti mobiliuoju telefonu, tereikia įsivaizduoti, kaip pasikeistų skeptikų požiūris į “Skype” atsiradus galimybei naudoti ją interneto ryšio galimybę turinčiuose mobiliuosiuose telefonuose ir kišeniniuose kompiuteriuose… Jei pasikeitus darbo ar GSM telefono numeriui ruošiatės keisti vizitinę kortelę, įsigykite ir “Skype” paskyrą - “Skype” vartotojo vardas netrukus gali tapti toks pat svarbus, kaip ir jūsų el. pašto adresas. Sutaupysite ir naujoms vizitinėms kortelėms, ir pokalbiams.
