Viena vilnietė socialiniame tinkle šiomis dienomis ieškojo patarimų, kaip apgauti „Sodrą“ ir turint nedarbingumą, išskristi į kelionę.
„Taigi, turiu nedarbingumą, tačiau laukia kelionė į Italiją. Ją pirkau prieš kelis mėnesius, atšaukti nebegaliu. O ir savijauta nebėra tokia bloga, kad negalėčiau keliauti. Be to, manau, kad šiltesnis klimatas kaip tik padės greičiau pasveikti.
Tačiau, kaip išskristi, kad apie tai nesužinotų „Sodra“? Nedarbingumo anksčiau laiko nutraukti nenoriu“ – pasakojo moteris.
Komentatoriai patarė nejuokauti ir į kelionę vykti nutraukus nedarbingumą.
„Juk „Sodra“ ar darbdavys gali sužinoti, kad išvykote. Todėl galite prarasti ne tik ligos išmoką, bet ir darbą.
Tikrai nejuokaukite tokiais dalykais, vykite į kelionę nutraukusi nedarbingumą ir pasiėmusi atostogas“, – siūlė komentatorė.
Kita moteris pastebėjo, kad bus sunku nuslėpti kelionę.
„Galite ir pati lengvai išsiduoti, įkėlusi nuotraukas į socialinius tinklus arba tai gali padaryti, kartu keliaujantys žmonės.
Galų gale būtent kelionės metu jus gali sugalvoti patikrinti „Sodra“. Ką tada sakysite ir darysite?“ – klausė kita komentatorė.
Liga – ne atostogos
Valstybinė darbo inspekcija komentavo, kad nedarbingumo metu darbuotojas turėtų skirti laiką poilsiui ir atsigavimui.
„Darbuotojo laikinas nedarbingumas – tai ne papildomas poilsis, atostogos ar laikas skirtas asmeniniam laisvalaikiui. Šį laiką darbuotojas turi išnaudoti įveikti ligai ir atgauti darbingumui. Nedarbingumo metu darbuotojui už dvi darbo dienas ligos išmoką moka darbdavys, vėliau – „Sodra“.
Todėl šiuo laikotarpiu galioja sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų nustatytos elgesio nedarbingumo metu taisyklės. Gydytojas, išduodamas nedarbingumo pažymėjimą, turi pasirašytinai supažindinti ligonį tiek su gydymosi režimu, tiek su minėtomis elgesio taisyklėmis, kurių sergantis darbuotojas privalo laikytis“, – komentavo inspekcija.
„Sodra“ gali atimti išmoką
„Sodra“ irgi patvirtino, kad išduodamas nedarbingumo pažymėjimą gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu.
„Kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų, vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę, tai laikoma taisyklių pažeidimu“, – atkreipė dėmesį „Sodra“.
Ji pažymėjo, kad elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdaviai.
„Dažniausiai pranešimus apie pažeidimus gauname iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų.
Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Mūsų specialistai atlieka nedarbingumo kontrolę, pasitelkdami informacines sistemas – programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus. Nustačius pažeidimus, žmogus yra kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kurioje dalyvauja ir mūsų atstovai“, – komentavo „Sodra“.
Anot jos, dažniausiai žmonės iškviesti į GKK posėdį gydančių gydytojų sprendimu yra pripažįstami darbingais dar iki GKK posėdžio ir jiems nedarbingumo pažymėjimai yra užbaigiami.
„Dalies į komisiją iškviestų asmenų nedarbingumo pažymėjimai užbaigiami komisijos posėdžio metu, tai yra šie žmonės pripažįstami darbingais“, – sakė „Sodra“.
„Sodros“ duomenimis, vasario mėnesį ligos išmoką gavo 111,8 tūkst. gyventojų.
Vienos dienos ligos išmoka siekė 47,6 euro.
