„Iš pradžių viskas pasirodė labai gerai, bet paskui prasidėjo nemalonūs dalykai. Pavyzdžiui, per visą darbo laikotarpį nesugebėjau atgauti sutarties kopijos. Tada man labai keistai pasirodė, kad įsidarbinant mūsų neprašė nei medicininių, nei žalių kortelių: mes apie tai klausdavome, tačiau mums nieko neatsakydavo.
Vėliau prasidėjo nesutarimai su kavinės administratoriais, mat maisto laikymo sąlygos ten buvo visiškai ne tokios, kokios turėtų būti. Maistą atveždavo iš vietinės parduotuvės, tačiau jo nežymėdavo, nefiksuodavo galiojimo datų. Man kartais būdavo baisu tą maistą žmonėms nešti, kad jie neapsinuodytų“, – dalinosi Simona.
Tualetai, popierius ir atsainumas
22-ejų mergina sako, kad pirmoji alga joms vėlavo, kurios dar reikėjo ir išsireikalauti. Be to, pašnekovė tikina, kad tik po mėnesio darbo ji su kitomis merginomis sužinojo, kad joms priklauso pietų pertrauka.
„Taip pat sužinojome, kad mūsų tvarkymosi laikas, kada mums priklauso ateiti ir susitvarkyti, nėra apmokamas, nors prieš tai buvome dėl to susitarę. Taip pat mes turėjome daryti daug papildomų dalykų, dėl ko nebuvome susitarę – pavyzdžiui, valyti tualetus. Mums „Skalvijos“ laikraščių pardavėjas pranešė, kad valytoja mėnesį atostogauja, tad tualetu reiks pasirūpinti mums. Tai kiek galėjome, tiek palaikėme tą švarą, tačiau mes neprisiprašėme nei tualetinio popieriaus, nei kitų tvarkymo priemonių. Ir apskritai kai pasakėme valdžiai apie tualetus, jiems, atrodo, šis klausimas buvo neįdomus“, – dalinosi Simona.
Pašnekovė sako, kad pareigybių aprašymo jos taip ir neišsireikalavo, o tai, kad turėjo atlikti tiek padavėjos, tiek virėjos, tiek baristų pareigas, joms visai nepatiko. Tačiau čia dar ne viskas:
„Paskui sužinojome, kad mergina, kuri, galvojom, yra administratorė, yra net neįdarbinta, o mes su ja ir darbo pokalbyje buvome, ir daug kitų dalykų ji tvarkė. Tai mums pasirodė labai keista. Galiausiai liepos gale visos trys nutarėme išeiti iš darbo – nes vis tiek ir nervų kainuoja, ir pinigų nemoka. Tačiau šiai dienai dar visos nesame gavę pinigų už liepos mėnesį. Valdžia sako, kad kažkada gausime, pranešė, kad buhalterė – dekretinėse. Tai mus panašėjo į paprastus atsikalbinėjimus“, – sakė mergina.
Žmonės dalinasi skaudžia patirtimi
Taip pat Simona sakė, kad kavinės administratorius, su kuriuo tvarkė pagrindinius reikalus, vėliau net ir žemino merginas, vartojo necenzūrinę kalbą savo žodyne. Dėl tokios situacijos Simona nutarė kreiptis į Darbo inspekciją ir dar parašė apie tai ant savo „Facebooko“ sienos.
Šis įrašas sulaukė daug palaikymo, žmonės komentavo, sakydami, kad kitose šio savininko – Mariaus Letkausko – kavinėse situacija tokia pat. „Savaitė dar nieko, mums Mariukas jau du mėnesiai algos neperveda“, – rašė viena vartotoja.
„O taip, kalbėti butu galima be galo, bet man turbut 'juokingiausia' buvo tai, kad po dvieju mėnesio darbo buvo pareikšta, kad bus mokama tik už kavinės darbo laiką. Tai, kad ateini bent pusvalandžiu prieš (na, juk reikia ir aparatą isijungt, wrap'u šviežiu pasukt ir šiaip buvo toks reikalavimas iš darbdaviu pusės) ir pasilieki kartais gerokai ir po 21 val. (kai seansas budavo ar tiesiog tvarkydavaisi), tai niekam neidomu ir už tai mokėti pasirodo nereikia“, – rašė kita mergina.
„Aš galvojau man vienai ten vadovai pasirodė šlykštūs:D situacija puikiai atpažįstama!“, – rašė trečia mergina.
Sutirštintos spalvos?
Kavinės „Cafeteria Planeta“ direktorius Marius Letkauskas nurodė, kad merginos pačios buvo atsakingos už tvarką ir jos nesitvarkydavo, produktų galiojimą esą turėjo sužiūrėti būtent jos, o atlyginimas jau yra išmokėtas.
„Tai yra daugiau nesusipratimas ir sutirštintos spalvos. Jos gi pačios buvo paskirtos atsakingomis už maisto produktų priežiūrą, užsakymų suformavimą ir negaliojančių produktų utilizavimą. Kaip jos gali sakyti, kad buvo pardavinėjami negaliojantys produktai, jeigu jos pačios buvo už tai atsakingos? Pas jas važiuodavo mūsų paskirti administratoriai, kurie nuolat joms sakydavo dėl tvarkos pastabas, o jos dėl to buvo labai nepatenkintos. Taip pareigybių aprašymų nebuvo, bet mes dėl to sutarėme žodžiu. Po to pasirodė, kad joms tai netinka.
Dėl tualetų buvo taip. Liepos mėnesį atostogauja visa įstaiga („Skalvijos“ kino teatras – red.) ir tie tualetai faktiškai yra nenaudojami. Praeitais metais juos užrakindavo ir nieko neįleisdavo, tai ir šiais metais galėjo būti tas pats. Jos tikrai neprivalėjo nieko ten įleisti – galėjo užrakinti, ir viskas.
Jis taip pat sakė, kad atlyginimas merginoms jau yra išmokėtas:
„Algos jau yra imšokėtos – jos šiek tiek vėlavo, aš pripažįstu, bet, jei Darbo inspekcija tikrins, aš atsakysiu už tą pavėlavimą. O algos tikrai išmokėtos – pasitikrins sąskaitas, ir gaus. (…) Su jomis bendraudavome susirašinėdami – aš joms sakiau, kad, jeigu jos mato, kad kažkas tinkamai nevyksta, tegu man parašo, bet buvo tyla. Baisius komentarus galima apie kiekvieną vietą sukurti. Ne viename bare ar kavinėje kartais vėluoja algos, kai būna sunkesnis laikotarpis. Dėl to galime apkaltinti, kad nevykdome įsipareigojimų, bet…“ – teigė M. Letkauskas.
Darbdavio ir darbuotojų įsipareigojimai
Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė tv3.lt nurodė, kad pirmiausia darbuotojai prieš darbinantis turi atidžiai susipažinti su savo darbo sutarties sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, savo darbo funkcijos aprašymu, kolektyvine sutartimi.
„Savo ruožtu darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, o prieš leidžiant pradėti darbą – instruktuoti saugos darbe klausimais.
Pagal darbo kodekso nuostatas, darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbo sutartimi nesulygtų funkcijų, kitaip tariant, negali vienašališkai keisti darbo sutarties sąlygų. Jei darbuotojas darbdavio verčiamas atlikti darbus, kurie nėra numatyti jo sutartyje, vidaus tvarkos taisyklėse ar kitame įmonės vidaus dokumente, kurių jis neapmokytas daryti ir pan., jis gali su tuo nesutikti ir kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos. Tačiau, jei darbuotojas to nepadaro per 3 mėnesius nuo sąlygų pakeitimo, laikoma, kad jis su pakeistomis sąlygomis sutiko.
Apie darbo ir poilsio režimą, darbo laiko normas ir pan., taip pat apie pertraukos pailsėti ir pavalgyti laiką darbdavys privalo informuoti darbuotoją prieš jam pradedant dirbti bei užtikrinti, kad darbuotojas tokia pertrauka turėtų galimybę pasinaudoti. Taigi, jei darbdavys nesilaiko šios nuostatos – darbuotojai gali kreiptis į VDI su skundu“, – sako I. Janukevičienė.
Psichologinis smurtas
Specialistė nurodo, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, taip pat turi imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.
„Jei yra patiriamas psichologinis smurtas, darbuotojai turi teisę kreiptis į VDI su skundu, kuriuo pagrindu bus atliktas patikrinimas. Be abejo, darbuotojai turėtų pateikti šio reiškinio realius įrodymus (dokumentinius, liudytojų patvirtinimus ir kt.), kad galėtų būti nustatytas konkretus faktas. Nustačius faktą, darbuotojas įgyja teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, dėl ko gali kreiptis į darbo ginčų komisiją prie VDI, darbo kodekso nustatyta tvarka.
Kiekvienu konkrečiu atveju priimami atitinkami sprendimai dėl poveikio priemonių taikymo. Tai gali būti rekomendacijos, reikalavimai, o nustačius administracinio nusižengimo požymius – gali būti skiriamos baudos. Pavyzdžiui, už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 80 iki 880 eurų. Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių, minėtiems asmenims gresia bauda nuo 500 iki 2000 eurų“, – nurodė I. Janukevičienė.
