Darbe užtrunkate iki vėlyvo vakaro? Dirbate savaitgaliais, o miego valandas iškeitę į darbą prie kompiuterio išdidžiai atšaunate, kad „pamiegosite, kai numirsite“?
Tikite, kad jei kuo daugiau dirbsite, tuo daugiau padarysite? Kad viršvalandžiai bus įvertinti kaip nepaprastas jūsų indėlis įmonei? O kuo ilgiau užtruksite darbe, tuo didesnį įspūdį padarysite darbdaviui?
Pavadintas darboholiku retas kuris nuliūsta, priešingai – didžiuojasi savo atsidavimu darbui ir tiki, kad geru darbuotoju gali būti tik tikras darboholikas.
Bet ar tai tiesa? Ar žmogus, nesugebantis darbų įveikti darbo valandomis išties yra ko nors vertas? Galbūt jis paprasčiausiai nemoka planuoti savo laiko?
Ištrauka iš Jasono Friedo ir Davido Heinemeier Hanssono knygos „Nedirbk“ Darbo per daug nebūna?
Mūsų kultūra tiesiog garbina darboholizmo idėją. Girdime apie žmones, kurie neišjungia darbo stalų lempų iki vidurnakčio. Jie dirba per naktį arba nakvoja biure. Jeigu mirsi dėl projekto, tikima, kad gausi medalį. Darbo per daug nebūna.
Toks darboholizmas yra ne tik nereikalingas, bet ir kvailas. Dirbdamas daugiau Jūs neparodote, kad darbu rūpinatės ar kad padarote daugiau. Jūs tiesiog dirbate daugiau.
Darboholikai ilgainiui sukuria daugiau problemų, nei jų išsprendžia. Pirmiausia, toks darbo stilius žmogų išbalansuoja. Kai prasidės išsekimas – o jis tikrai prasidės – jis smogs labai stipriai.
Darboholikai nepagauna esmės. Jie bando išspręsti problemas, skirdami joms kuo daugiau valandų. Intelektinį tingumą jie bando atstoti brutalia jėga. To rezultatas – negrakštūs sprendimai.
Jie netgi sukuria krizes. Jie nesistengia dirbti produktyviau, nes jiems patinka dirbti viršvalandžius. Jiems patinka jaustis herojais. Jie sukuria problemas (dažniausiai nesąmoningai) vien tam, kad galėtų ilgiau padirbėti. Perfekcionistai nėra herojai
Darboholikai verčia kolegas, kurie nepasilieka po darbo, jaustis nepatogiai dėl to, kad jie darbe praleidžia protingą laiko kiekį. Kolegos pradeda jaustis kalti, o tai veda į niūrią visuotinę kolektyvo nuotaiką. Be to, tai sukuria „sėdiniavimą“ – žmonės pasilieka po darbo vien tik dėl įsipareigojimo, net jei ir nebegali produktyviai dirbti.
Jei gyvenime Jūs tik dirbate, vadinasi, nelabai mokate priimti racionalius sprendimus. Jūsų vertybės ir sprendimų priėmimas išsikreipia. Nebesugebate nuspręsti, į ką reikėtų dėti papildomų pastangų, o į ką – ne. Ir Jūs pavargstate. Pavargęs žmogus negali priimti įžvalgių sprendimų.
Galų gale darboholikai nepasiekia daugiau nei ne darboholikai. Jie gali save vadinti perfekcionistais, bet tai tik reiškia, kad jie gaišta laiką, kreipdami dėmesį į neesmines detales vietoj to, kad pereitų prie kitos užduoties.
Darboholikai nėra herojai. Jie „neišgelbėja dienos“, jie ją išeikvoja. Tikrasis herojus tuo metu jau sėdi namie, nes sugalvojo, kaip greičiau atlikti darbą. Miegas – ne laiko švaistymas
Nereikėtų didžiuotis ir miego trūkumu. Tai joks privalumas, priešingai – miego atsisakymas itin bloga mintis. Žinoma, trumpam gausite tas keletą valandų, kurias galėsite skirti darbui, bet vėliau sumokėsite keleriopai: prarasite kūrybiškumą, nuotaiką ir pasaulėjautą.
Retkarčiais galite dirbti per visą naktį, jeigu įvertinsite pasekmes. Tik nepaverskite to įpročiu. Kai prie to priprantate, ilgainiui pradedate jausti neigiamas pasekmes:
Užsispyrimas. Kai esate labai pavargęs, visada paprasčiau atrodo eiti tuo pačiu, net jei ir neteisingu keliu, negu sustoti ir tiesiog pergalvoti, ar tikrai ten einama. Finišo linija yra nuolatinis miražas, o Jūs gaištate laiką dykumoje.
Kūrybiškumo trūkumas. Kūrybiškumas yra vienas pirmųjų dalykų, kuriuos prarandate, kai ilgai nemiegate. Kas labiausiai išskiria žmones, kurie dirba dešimt kartų efektyviau, yra ne jų dešimt kartų ilgesnis darbas, o sugebėjimas priimti kūrybišką sprendimą per vieną dešimtąją to laiko. Jeigu nemiegate, Jūs nebegalite priimti tokių sprendimų.
Suprastėjusi „kovinė nuotaika“. Kai smegenys nedirba visu pajėgumu, jie mėgsta daryti mažiau reikalaujančias užduotis. Pavyzdžiui, skaityti straipsnį apie tai, kas yra visiškai nesvarbu. Kai esate pavargęs, nebeturite jėgų ir motyvacijos spręsti sudėtingesnes užduotis.
Irzlumas. Sugebėjimas išlikti kantriam ir pakančiam stipriai sumažėja, kai esate pavargęs. Jeigu sutiksite ką nors, kas elgiasi kaip idiotas, gali būti, kad tas žmogus kenčia nuo miego trūkumo.
Tai yra tik keletas dalykų, kurie pradeda trukdyti darbui, kai atsisakote miego. Tiesa, kai kurie žmonės vis tiek mėgsta mazochistiškai didžiuotis, kad ilgai nemiega. Jie netgi giriasi, kokie pavargę yra. Nesusižavėkite jais. Miego trūkumas vėliau jiems trenks visa įmanoma jėga.
Darboholikai nežino, ką daryti su laisvu laiku, todėl yra pasiryžę veikti bet ką, kas tik padėtų jiems išlikti užsiėmusiais. Bet ar tie Jūsų viršvalandžiai kam nors naudingi? Ar darbas, kurį atliekate, nėra bereikšmis? Galbūt Jūs tik švaistote savo ir kitų laiką, darydami tai, kas iš tiesų yra visiškai nereikalinga ir neefektyvu jūsų įmonei?
Užduokite sau kelis klausimus, kurie padės įsitikinti, kad darote tai, kas svarbu.
Kodėl tai darote? Ar kada esate pagalvojęs, kad darote kažką, bet nežinote, kodėl? Tarkim, kažkas liepė Jums tai padaryti. Tiesą sakant, tai pasitaiko gana dažnai. Todėl yra taip svarbu, kodėl Jūs tai darote? Kam tai skirta? Kokia iš to nauda? Kokia to motyvacija? Žinodamas atsakymus į šiuos klausimus, suprasite, kodėl dirbate.
Kokią problemą sprendžiate? Kokia yra problema? Sumišę vartotojai? Sumišęs Jūs pats? Kažkas nėra pakankamai aišku? Kažko nebuvo įmanoma padaryti anksčiau, bet jau galima padaryti dabar? Kartais, kai užduodate sau šiuos klausimus, paaiškėja, kad sprendžiate įsivaizduojamas problemas. Tokiu atveju pats laikas stabtelti ir permąstyti, ką, po velnių, čia darote.
Ar tai naudinga? Ar Jūs kuriate kažką naudingo, ar tiesiog kažką darote? Labai paprasta sumaišyti entuziazmą su naudingumu. Kartais nėra blogai truputį pažaisti ir sukurti ką nors gražaus. Bet vienądien vis tiek turėsite užduoti sau klausimą „Ar tai naudinga?“. Grožis praeina. Naudingumas – ne.
Ar pridedate vertės? Ką nors pridėti yra paprasta. Pridėti vertės yra sunku. Ar tai, ką dabar darote, duos daugiau naudos klientams? Ar jie galės padaryti daugiau, nei galėjo anksčiau? Kartais dalykai, apie kuriuos galvojate, kad jie prideda vertės, iš tikrųjų ją atima. Per daug kečupo gali sugadinti bulvytes. Vertę pirmiausia kuria balansas.
Ar tai ką nors pakeis? Ar tai, ką dabar darote, ką nors pakeis? Nedėkite nieko, kas nepakeistų to, kaip žmonės naudoja Jūsų produktą.
Ar įmanoma paprasčiau? Kaskart, kai ką nors darote, paklauskite savęs: „O gal įmanoma paprasčiau?“. Jeigu atsakysite „Taip“, tai yra didelė tikimybė, kad šitas paprastasis būdas yra daugiau nei tinkamas šiuo metu. Problemos paprastai yra nesudėtingos. Mums tik atrodo, kad joms reikia sudėtingų sprendimų.
Ką vietoj to galėtumėte daryti? Ko negalite daryti, nes darote šitai? Tai labai svarbu mažoms įmonėms, kurios neturi daug žmogiškųjų išteklių. Tinkamas prioritetų išdėliojimas tokiu atveju tampa dar svarbesniu. Jeigu darote „A“, ar spėsite iki balandžio padaryti „B“ ir „C“? Jei ne, gal geriau daryti „B“ ir „C“? Jeigu ko nors ilgą laiką nepadarote, atsiranda ir kitų dalykų, prie kurių Jūs nedirbate.
Ar tikrai verta tai daryti? Ar tai, ką darote, iš tikrųjų verta Jūsų pastangų? Ar šis susitikimas yra vertas to, kad šeši žmonės valandai būtų atitraukti nuo darbo? Ar tikrai verta dirbti per visą naktį, o gal paprasčiau tiesiog pabaigti rytoj? Ar tikrai verta taip sureaguoti į konkurento išleistą pranešimą spaudai? Ar verta leisti pinigus reklamai? Įvertinkite tikrąją vertę, prieš ko nors imdamiesi.
Nuolat uždavinėkite šiuos klausimus sau ir kitiems. Nedarykite iš to formalaus proceso, bet ir nepalikite jo savieigai. Be to, neišsigąskite gautų atsakymų. Kartais mesti tai, ką beveik padarėte, yra teisingas sprendimas, net jei ir įdėjote nemažai pastangų. Neleiskite laiko blogiems darbams.
