Ieva LIUBŠYTĖ Vyrų ir moterų lygybė – tai viena iš pamatinių Europos sąjungos vertybių. Deja, XXI amžiuje, skirtumai tarp lyčių tebeegzituoja, o ypač tai pastebima darbo rinkoje. Vis dar daugiau moterų negu vyrų dirba prastai apmokamuose sektoriuose, jų darbo užmokestis vis dar mažesnis, o vadovaujančiose pareigose vis dar dažniau galime išvysti vyriškosios lyties atstovą.
Statistikos departamento duomenimis, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje 2013 m. sudarė 12,5 proc. ir per metus padidėjo 0,5 procentinio punkto. Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2013 m. išliko finansinės ir draudimo veiklos įmonėse (39,9 proc.), taip pat informacijos ryšių (27,8 proc.), apdirbimo gamybos (25,7 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto ( po 22, 3 proc.), kitos aptarnavimo veiklos (20, 9 proc.) įmonėse ar įstaigose.
Rūpinimasis šeima atlyginimu nėra įvertintas
Pasak Šiaulių universiteto Lyčių studijų centro direktorės, vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Virginijos Šidlauskienės, nemenko darbo užmokesčio atotrūkio tarp lyčių priežastys yra istorinės. Nuo senų laikų buvo priimta, kad moterys visgi daugiau dėmesio skiria namų ūkiui, šeimai, ypač vaikams. Deja, namų ūkio darbai, vaikų priežiūra, auklėjimas yra neapskaičiuoti ekonomiškai ir atlyginimu nėra įvertinti.
„Antroji priežastis, kuri lemia tai, kad moterys uždirba mažiau, – žemesnės jų užimamos pareigybės. Tai labiausiai pasireiškia valdyme, o kaip žinote, valdymo sektoriuje atlyginimai yra didžiausi. Trečioji priežastis – sritys, kuriose moterys dirba. Yra sąlygiškai skiriamos moteriškos ir vyriškos sritys arba profesijos. Žemiausius atlyginimus gauna moterys, pasirinkusios dirbti švietimo ar medicinos srityje, tai yra, pedagogės, slaugytojos. Moterys, dirbančios kultūros, socialinės priežiūros, apsaugos ir panašiose srityse, taip pat uždirba mažiausiai“, - darbo užmokesčio atotrūkio tarp lyčių priežastis vardijo V. Šidlauskienė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava aiškino, kad moterys uždirba mažiau dėlto, nes jos daug dažniau negu vyrai eina vaiko priežiūros atostogų. Grįžusios iš tokių atostogų moterys praranda kvalifikaciją, atitrūksta nuo darbo rinkos ir gauna mažesnį darbo užmokestį. Be to, dailiosios lyties atstovės daug dažniau negu vyrai dirba ne visą darbo dieną - gal net keturis kartus dažniau.
Diskriminacija darbe egzistuoja
Dar viena priežastis, kuri lemia mažesnį moterų darbo užmokestį – netiesioginė moterų diskriminacija, kuri vis dėlto vyrauja darbo rinkoje.
„Diskriminacija darbe, be abejo, vyksta, tik ji yra labai nematoma. Niekas jos nenori išviešinti. Pavyzdžiui, kaip tapti, tarkim, įmonės vadovu? Tie mechanizmai arba procesai, kurie vyksta įmonės viduje mums iš tiesų yra nematomi. Kaip paskiriamas pelningai dirbančios energetikos įmonės vadovas, o ne vadovė, deja, mes nežinome“, - apgailestavo Šiaulių universiteto Lyčių studijų centro direktorė V. Šidlauskienė.
V. Dambrava taip pat pritarė tam, kad vis dėlto moterys nors ir netiesiogiai, tačiau darbe yra diskriminuojamos. Ir pasireiškia tuo, kad kuo aukštesnės užimamos pareigos, tuo labiau dominuoja vyrai.
„Ta atskirtis tarp vyrų ir moterų yra didelė problema. Šiaip moterų išsilavinimas yra geresnis, jų daug daugiau baigė aukštąsias mokyklas. Tačiau bet kokioje mokykloje dirba mažiausiai 90 proc. mokytojų moterų, o direktorius, ko gero, bus vyras. Taigi tai galima įvardyti kaip moterų diskriminaciją, bet jei moterys nesiskundžia, tada jos ir nėra“, - samprotavo V. Dambrava.
Pasak V. Dambravos, atvejų, kai moterys skųstųsi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl diskriminacijos darbe, yra labai nedaug. To priežastis - moterys pačios nenori užimti aukštesnių pareigų, nes mano, kad tai sunku, gali nukentėti asmeninis gyvenimas.
Jos teisinasi tuo, kad užimant žemesnes pareigas joms tenka mažesnė atsakomybė, gali labiau rūpintis šeima, vaikais, jų nekankina stresas bei įtampa darbe.
Prieš krizę algų atotrūkis tarp lyčių buvo didesnis
Kalbant apie darbo užmokesčio atotrūkį tarp lyčių Europos Sąjungoje Lietuva yra geriau nei vidutiniškai atrodanti šalis.
Pasak V. Dambravos, šiuo metu Europos Sąjungoje darbo užmokesčio atotrūkis tarp lyčių siekia apie 15–16 proc, o Lietuvoje – 12,5 proc. Beje, nesenais duomenimis, didžiausias darbo užmokesčio atotrūkis tarp lyčių buvo užfiksuotas Estijoje - net apie 30 proc., o mažiausias - Maltoje (apie 6 proc.). Tačiau net ir tuose vadinamuose moterų rojaus kraštuose, kaip Švedija, moterų ir vyrų gaunamo užmokesčio skirtumas siekia nuo 5 iki 10 proc.
„Prieš krizę tas algų atotrūkis buvo dar didesnis, gal net siekė 18 proc. ir vienu metu buvo net apie 400 Lt. Pagalvokite, kiekvieną mėnesį moteris sau į kišenę įsidėdavo 400 Lt mažiau nei vyras. Jei imtumėme, visą darbingą žmogaus amžių – 40 metų, tai tarp vyro ir moters algos būtų apie 200 tūkstančių litų skirtumas. Dabartinis mažesnis – 12,5 proc. - darbo užmokesčio atotrūkis tarp lyčių yra krizės pasekmė. Per krizę daug vyrų prarado darbus, taip pat atlyginimai, pavyzdžiui, statybos sektoriuje, buvo sumažinti. O tuo tarpu moterys išliko rinkoje. Taigi dėl šių priežasčių dabar turime mažesnį gaunamo atlyginimo skirtumą tarp lyčių nei prieš krizę. Tačiau jokiu būdu jis nėra pakankamai mažas. Jeigu tai būtų, kokie, tarkim, 5 proc. ar 10 proc., dar sutikčiau, kad tai nėra taip baisu, tačiau jei tai siekia 15–20 proc., tai yra labai didelės sumos“, - tikino V. Dambrava.
Mažesnis atlyginimas šiandien – skurdas senatvėje
Moterų gaunamas mažesnis atlygis už darbą ne tik kelia finansinių rūpesčių dabartyje, bet, deja, gali turėti skaudžių padarinių ir ateityje. Taip jau yra, kad kuo didesnis užmokestis gaunamas šiandien, tai tuo ateityje bus didesnė pensija.
„Jeigu dabar darbo užmokestis tarp vyrų ir moterų skiriasi 15 proc., tai panašu, kad ir ateityje moterų pensija bus 15 proc. mažesnė. O jeigu pažiūrėtume į gyvenimo trukmės vidurkį, tai moterys ilgiau nei vyrai gyvena apie 11,5 metų. Kai jau moteris lieka viena, netenka sutuoktinio antrų pajamų ir jai reikia išgyventi tik iš savo pensijos“, - aiškino V. Dambrava.
Taigi mažesnis moterų atlygis už darbą, jų nuvertinimas darbo rinkoje atskleidžia dar vieną skaudžią šiandienos problemą, kuri liečia visus Lietuvos gyventojus, - tai skurstantys pensininkai. Moterys, gyvendamos ilgiau nei vyrai bei gaudamos mažesnes pajamas, nesugeba pakankamai mokėti „Sodrai“, kad užsitikrintų sau gerą, nerūpestingą bei kokybišką senatvę.
Moterys menkesniu uždarbiu nesiskundžia
Dėl tos pačios priežasties, kad vyrai gyvena trumpiau, moterų Lietuvoje yra daugiau – 53,7 proc. Suvienijusios savo jėgas per rinkimus, moterys galėtų spręsti ir keisti darbo užmokesčio atotrūkio tarp lyčių problemą, bet V. Dambrava pabrėžia, kad dailiosios lyties atstovės dėl gaunamo mažesnio atlyginimo kol kas nesiruošia kovoti ir šioje situacijoje nemato nieko bloga.
„Kalbant apie didesnį moterų darbo užmokestį, grįžtame prie pradžių pradžios – nėra solidarumo. Matyt, jo nėra dėl to, kad moterys visiškai skirtingai supranta esamą situaciją. Tai įrodo tokie populiarūs pasakymai, kaip „man, kaip moteriai, tai yra geras atlyginimas“, „man, kaip priešpensinio amžiaus moteriai, tai irgi yra geras atlyginimas“, - esamą situaciją komentavo V. Dambrava. Dėl pasyvaus moterų požiūrio į gaunamą mažesnį atlyginimą Šiaulių universiteto Lyčių studijų centro direktorė dr. V. Šidlauskienė skatino moteris praregėti ir tikino, kad tiek vyrams, tiek moterims, tiek valstybei reikia suvokti, kad XXI amžiuje vis dar egzistuoja lyčių nelygybė, ir kovoti už tai, kad jos nebeliktų, tai yra, kovoti už visavertį ir kokybišką gyvenimą.
„Lygybė turi būti norma, kaip vertybė, kaip pagarba vienas kitam – moteriai, vyrui, vaikui paaugliui, mergaitei, berniukui. Pas visus turi atsirasti tas suvokimas, kad visi šiame pasaulyje yra lygūs“, - moteris kovoti dėl savo teisių skatino V. Šidlauskienė.
