Lina ABROMAVIČIENĖ Valstybinėje darbo inspekcijoje per pirmą šių metų pusmetį, išankstiniais duomenimis, buvo gauti pranešimai apie 29 įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 51 – apie įvykius, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Palyginti su praėjusiais metais, sunkiai sužalotų darbuotojų skaičius sumažėjo kone trečdaliu, o mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius liko toks pat.
Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius skyriaus vedėjas Zenonas Griguola sako, kad Šiaulių miesto ir rajono statistiniai duomenys mažai kuo skiriasi nuo bendros Lietuvos situacijos. Per šių metų pirmąjį pusmetį Šiaulių mieste mirtinų atvejų darbe nepasitaikė, tačiau buvo užfiksuoti 6 sužalojimai. Pasak Z. Griguolos, rizikingiausios ekonominės veiklos, kuriose dažniau nutinka nelaimės: statybų sektorius, pramonė, žemdirbystė, transporto darbai, prekyba, kurioje dominuoja pakrovimo-iškrovimo darbai ir kitos.
Nesilaikoma saugos reikalavimų
„Nelaimingi atsitikimai dažnai vyksta dėl to, kad dirba nepakankamai paruošti nauji darbuotojai. Trūksta apmokymo darbo vietoje. Patys darbuotojai neretai nesilaiko numatytų darbo reikalavimų. Dažnai fiksuojami konkrečių instrukcijų pažeidimai, darbai atliekami skubant bei nepaisant elementariausių saugos priemonių, naudojimosi jomis“, - sako Z. Griguola.
Kiekvienu nelaimingo atsitikimo atveju, pasak Z. Griguolos, priežiūrą vykdo prokuratūra, kuri domisi, ar įvykusioje situacijoje nebuvo nusikalstamų veiksmų, kai vienas darbuotojas sužalojo kitą. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų atvejais, kada priimamas sprendimas, jog nusikalstamo požymio pažeidimo nebuvo, aiškinamasi, kokie buvo įvykdyti drausmės pažeidimai. Esant tokiems pažeidimams prokuratūra perduoda informaciją Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui dėl administracinės atsakomybės taikymo. „Apie visas traumas, kurios patiriamos darbo vietoje, mus informuoja pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. Kada į skyrių patenka nukentėjęs žmogus, medikai privalo pranešti valstybinei darbo inspekcijai. Stengiamės iš karto kontroliuoti esamą situaciją. Jei nelaimė priskiriama prie sunkių, tuomet tyrime dalyvauja darbo inspektorius prižiūrint darbdaviui ir darbuotojo atstovams. Nedelsiant kreipiamasi į įmonę, kuri informuoja apie darbo specifiką ir darbuotojo traumos sunkumą. Jei trauma darbuotojui buvo mirtina, tada tyrimą vykdo ne tik darbo inspekcijos pareigūnai, bet ir prokuratūros atstovai. Pagal nelaimingų atsitikimų darbe nustatytus reikalavimus, ir darbdavys privalo informuoti darbo inspekciją apie sunkius ir mirtinus atsitikimus darbe“, - aiškina Z. Griguola.
Nelaimingų įvykių darbe – mažėja
Stebima, kad šiais metais sumažėjo sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius. Dabar 4,4 atvejo tenka 100 tūkstančių darbuotojų, kai tuo tarpu pernai buvo 6,4 atvejo, tenkančio 100 tūkstančių darbuotojų. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe rodiklis nepakito – liko 2,5 atvejo 100 tūkstančių darbuotojų. Lyginant su praėjusių metų pirmu pusmečiu, beveik per pusę sumažėjo sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius statybos įmonėse. Tokių įvykių šiemet mažiau ir transporto įmonėse, apdirbamosios pramonės įmonėse, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonėse.
Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, neįskaičiuojant įvykių dėl eismo saugumo taisyklių pažeidimo, atskirų veiklų įmonėse taip pat sumažėjo.
Įskaičiuojant įvykius dėl eismo saugumo taisyklių pažeidimo, žūčių darbe išaugo transporto įmonėse (nuo 5 atvejų iki 8), miškininkystės įmonėse (nuo 3 atvejų iki 4), žemės ūkyje (nuo 1 iki 3). Pastarojoje veikloje padaugėjo ir sunkių traumų.
Beveik 28 procentai visų mirtinų ir sunkių nelaimių darbe įvyko transporto įmonėse. Žūtys statyboje sudaro beveik 21 procentą visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, o sunkūs sužalojimai – ketvirtadalį. Apdirbamojoje pramonėje įvyko 7 proc. mirtinų ir 22 proc. sunkių nelaimingų atsitikimų.
Darbuotojai linkę rizikuoti savo sveikata
Valstybinės darbo inspekcijos specialistai praneša, kad dažniausiai traumas darbuotojai patyrė atlikdami sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo, statybos, statybos remonto darbus, aptarnaudami, remontuodami technines priemones, mechanizmus, tarp jų - automobilius ir elektros įrenginius, drauge tai sudaro kone pusę visų šalyje įvykusių sunkių ir mirtinų nelaimių darbe.
Trečdalis darbe žuvusių darbuotojų gyvybės neteko nukritę iš aukštai ir apie 20 proc. – dėl daiktų, krovinių virtimo ar kritimo.
Nustatyta, kad sunkios ir mirtinos nelaimės darbe įvyko dėl netinkamai organizuojamų darbų ar pažeidus darbų technologinį procesą. Dažnai pasitaiko atvejų, kai darbdavys neužtikrina vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ar neprižiūri, kad darbuotojai laikytųsi jiems privalomų vykdyti reikalavimų. Taip pat nustatyta, kad 28 proc. atvejų darbuotojai žuvo ar buvo sunkiai sužaloti dėl savo pačių nesaugių veiksmų – atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ar gyvybe. Valstybinės darbo inspekcijos specialistai nuogąstauja, kad nesumažėjo darbe nukentėjusių neblaivių darbuotojų: kaip ir praėjusių metų pirmą pusmetį, tarp žuvusių ar patyrusių sunkius kūno sužalojimus 8 buvo neblaivūs. Jauni asmenys (iki 18 metų amžiaus) aptariamuoju laikotarpiu darbe nei sunkiai, nei mirtinai traumuoti nebuvo.
Nelaimingi įvykiai neaplenkia ir šiauliečių
Per šių metų pirmąjį pusmetį užfiksuoti 6 Šiaulių mieste ir 6 Šiaulių rajone sunkūs sužalojimai darbe. Šiaulių rajone darbo vietoje įvyko trys mirtini sužalojimai. Vienas jų įvyko atliekant sunkvežimio rėmo ardymo darbus, kai ant darbininko užgriuvo sunkvežimio grindų konstrukcija ir smarkiai sužalojo galvą. Dėl sunkios traumos žmogus mirė.
Antras įvykis užfiksuotas žemės ūkio bendrovės ganykloje, kurioje buvo rastas mirtinai gyvulio sužalotas fermos darbininkas. Trečiasis nelaimingas atvejis, kuris baigėsi mirtimi, įvyko Lenkijos kelyje, kai vairuodamas automobilį eismo įvykio metu žuvo vyras.
Pasak Z. Griguolos, daugelio nelaimingų atsitikimų būtų galima išvengti, jei darbuotojai laikytųsi saugos reikalavimų, o darbdavys tinkamai prižiūrėtų, ar darbuotojai tinkamai vykdo jiems priskirtus darbus. Nors Lietuvos statistiniai duomenys rodo, kad nelaimingų atvejų, patiriamų darbe, mažėja, tačiau visuomet išlieka jų rizika.
