Profesinės sąjungos vėl stebisi valdžios užmojais keisti Darbo kodeksą neaptarus to su socialiniais partneriais Trišalėje taryboje. Teigiama, kad kartojasi pernykštė situacija.
Neatsiklausiama nuomonės
Pernai pavasarį konservatorių Vyriausybė pasiūlymus liberalizuoti darbo rinką siekė įteisinti be socialinių partnerių pritarimo. Jo nesulaukus Trišalėje taryboje, svarstyti Darbo kodekso pataisų projektą teikta Seimui, tačiau rudenį šis klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas. Dabar istorija kartojasi ir vėl neatsiklausiama socialinių partnerių nuomonės.
„Tie patys pasiūlymai buvo prieš metus. Seimas tada juos atmetė, tačiau dalis tokių pačių pataisų vėl siūloma“, – piktinosi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Jo teigimu, motyvuojama administracinės naštos verslui mažinimu, tačiau tai kelia abejonių. Pasak pirmininko, profesinės sąjungos buvo pateikusios pasiūlymų, kaip tai galima padaryti, tačiau jais nepasinaudota. Darbo kodekso pataisomis siekiama lanksčiai reguliuoti darbo santykius. Siūloma trumpinti budėjimo laiką, o pabudėjus – poilsį. Vėl kalbama apie sezoninius darbus.
„Norima, kad jie būtų ne tik dėl gamtos, bet ir dėl ekonomikos pokyčių. Padaugėtų sezoninių darbo sutarčių“, – tikino A. Černiauskas.
Pasak jo, bet koks darbas, sumažėjus užsakymų, tada galėtų būti laikomas sezoniniu, pavyzdžiui, dviračių, ledų, alaus gamyba ir pan.
Siūloma atsisakyti ir privalomo kasmėnesinio darbuotojų informavimo apie apskaičiuotą darbo užmokestį.
Pirmininko manymu, tai galima padaryti, tačiau darbuotojus reikėtų informuoti kitu būdu – SMS žinute ar elektroniniu paštu.
Norėtų keisti
Darbo kodekso pataisose siūloma darbo grafiko nebeskelbti viešai.
„Tai apsunkins administracinę naštą. Reikės kiekvienam darbuotojui pasirašyti, o iki šiol užtekdavo iškabinti grafikus“, – stebėjosi, kad tai laikoma administracinės naštos mažinimu A. Černiauskas.
Jo teigimu, su kai kuriais pasiūlymais būtų galima sutikti, tačiau reikėtų pakeisti jų formą į šiuolaikiškesnę. Pavyzdžiui, darbo sutarčių registracijos žurnalo ne atsisakyti, o jį pakeisti kompiuterine laikmena. Ginant savo teises darbuotojui neretai tokių dokumentų prireikia įrodymams.
„Sukurs situaciją, kai darbuotojas negalės ginti savo teisių“, – nerimavo pirmininkas.
Tiesa, pernykščių garsiai nuskambėjusių pasiūlymų dėl įspėjimo terminų atleidžiant iš darbo, dėl išeitinių pinigų mokėjimo kol kas nėra.
„Darbo kodeksą reikia tvarkyti, nes jis jau neatitinka nūdienos reikalavimų“, – pripažino A. Černiauskas. Tačiau, jo manymu, reikia žiūrėti į visumą, tai yra sukviesti darbo teisės teoretikus ir praktikus, darbuotojų ir darbdavių atstovus ir tada priimti sprendimus.
„Dabar vėl įsijungia sistema. Ministerija parengia Darbo kodekso pataisas ir joms tiesiamas kelias į Vyriausybę. Žinia buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas.
Reikia liberalizuoti darbo rinką
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) prezidentas Sigitas Gailiūnas teigė, kad dėl pataisų diskutuota ne kartą pernai, tad nesvarstytomis jų vadinti negalima. Jo nuomone, toliau diskutuoti su profesinėmis sąjungomis nėra prasmės.
Pasak Panevėžio PPAR prezidento, nors profesinės sąjungos deklaruoja ginančios darbuotojų interesus, tačiau kai kuriais atvejais stabdo jiems naudingas pataisas.
„Nereikia leistis į diskusijas. Būtina atsižvelgti į gerąją kitų šalių praktiką, liberalizuoti darbo rinką, kad būtų naudinga tiek darbuotojams, tiek darbdaviams“, – mano S. Gailiūnas.
Jo teigimu, priėmus atitinkamas pataisas palengvėtų įsidarbinimas, o kai dabar toks nedarbo lygis, tai būtų itin aktualu.
Anot S. Gailiūno, geriausias variantas – kad Darbo kodeksas nebūtų taisomas, o jį peržiūrėtų darbo teisės specialistai ir jis būtų sukurtas naujas, nes dabartinis galioja praktiškai nuo sovietinių laikų. „Daugiausia derinama su ne specialistais, jie nesiorientuoja, kokia situacija, bet nori pareikšti savo nuomonę“, – apgailestavo dėl beprasmių diskusijų Panevėžio PPAR prezidentas.
Daiva SAVICKIENĖ
