Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, vien per pirmąjį šių metų mėnesį jų įregistruota beveik 39 tūkst. bedarbių. Per tą patį laikotarpį įdarbinta gerokai mažiau – vos 14,3 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Tiesa, laisvų darbo vietų darbdaviai pasiūlė šiek tiek daugiau – 18,1 tūkst. Palyginti su 2012-ųjų pabaiga – tai net labai daug – 21,5 proc. daugiau negu praėjusių metų gruodį.
Deja, tuos, kurie ieško darbo, šie skaičiai kažin ar paguos – mūsų šalyje šiuo metu yra daugiau kaip 228 tūkstančiai registruotų bedarbių arba daugiau negu kas aštuntas darbingo amžiaus Lietuvos gyventojas.
Net jei nekeipsime dėmesio į tai, kad į patraukliausias darbo vietas pretenduoja ir turintys, tačiau norintys keisti darbą, o patrauklios toli gražu ne visos siūlomos darbo vietos, konkurencija milžiniška. Kita vertus, būk tu nors auksinis specialistas, jeigu tavo profesija nereikalinga – iš karto esi pasmerktas pralaimėti.
„Šiemet labiausiai bus paklausūs aukštos kvalifikacijos statybininkai, informacinių technologijų specialistai ir programuotojai, taip pat aukštos kvalifikacijos inžinieriai, įvairių sričių vadybininkai ir vairuotojai“, – portalui balsas.lt sakė LDB Darbo išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Donata Šlekytė.
Jos teigimu, kaip ir ankstesniais metais, darbo ilgai nereikės ieškoti sveikatos priežiūros specialistams. Tačiau pastariesiems kai kada gali tekti keisti gyvenamąją vietą.
„Dideles galimybes įsidarbinti turi gydytojai ir bendrosios praktikos slaugytojai. Tačiau pastebime, kad tarp šių specialistų poreikio skirtinguose Lietuvos regionuose yra dideli skirtumai“, – tęsė D. Šlekytė. Jos teigimu, didėja galimybės įsidarbinti tiems, kurie nori dirbti viešbučiuose i restoranuose, apie augantį specialistų poreikį kalba ir prekybos centrų atstovai.
Galimybių barometras pagal LDB
LDB duomenimis, paklausiausių specialistų sąrašas kol kas nekinta. Jo viršuje, kaip ir anksčiau rikiuojasi kai kurių profesijų inžinieriai, programuotojai, kompiuterių specialistai bei pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, virėjai. O pačioje profesijų paklausos lentelės apačioje – psichologai, agronomai, aplinkosaugininkai, kirpėjos ir manikiūrininkės, autokrautuvų vairuotojai, traktorininkai.
Prognozuojama, kad 2013 metais didės galimybės įsidarbinti kvalifikuotiems, patyrusiems ir universaliems darbuotojams. Kitaip sakant, keičiantis situacijai darbo rinkoje vis dažniau bus ieškoma tokių darbuotojų, kurie turi ne tik reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, bet gali pasiūlyti darbdaviui „pridėtinės vertės“ – sugebantys bendrauti, megzti ryšius su partneriais, nestokojantys iniciatyvos, mokantys užsienio kalbas.
Būtent tokių mūsų šalyje labiausiai trūksta. Bent jau taip atrodo Europos Komisijos „ES įgūdžių panoramos“ sudarytojams, kurie tvirtina, kad šiuo metu ES labiausiai trūksta finansų ir pardavimo specialistų, o didžiausia įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitiktis yra Lietuvoje, Bulgarijoje, Belgijoje, Vengrijoje ir Airijoje.
Vis dėlto skirtingose Lietuvos vietose specialistų poreikis šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje paklausiausių profesijų su aukštuoju ar aukštesniuoju išsilavinimu profesijų penketukas yra toks: administratorius, buhalteris, programuotojas, siuvimo technologas, pardavimo vadybininkas. Profesiją įgijusių darbininkų penketukas – automobilių šaltkalvis, apdailininkas, betonuotojas, dažytojas, elektromontuotojas.
Tačiau Kauno apskrityje paklausiausių profesijų penketukas jau visai kitoks: automatikos inžinierius, buhalteris, bendrosios praktikos slaugytojas, elektros inžinierius, gydytojas psichiatras ir apsaugos darbuotojas, automobilių šaltkalvis, barmenas, betonuotojas, ekskavatoriaus mašinistas.
Dar kitoks paklausiausiųjų penketukas Panevėžio apskrityje: bendrosios praktikos slaugytojas, draudimo agentas, elektros ir mechanikos inžinieriai, pardavimų vadybininkai ir automobilių elektrikai bei šaltkalviai, betonuotojai, tinkuotojai ir kitų giminiškų profesijų darbininkai.
Tačiau ir toje pačioje apskrityje viename rajone labiau reikia vienokių specialistų, kitame – kitokių. Pavyzdžiui, Utenoje darbo nereikėtų ilgai ieškoti administratoriams, apskaitininkams ir automobilių mechanikams su aukštuoju ar aukštesniuoju išsilavinimu bei profesiją įgijusiems darbininkams – apdailininkams, automobilinio krautuvo vairuotojams ir autotransporto šaltkalviams remontininkams, o Molėtuose buhalteriams, padavimo vadybininkams, socialiniams darbuotojams ir apdailininkams, barmenams, betonuotojams.
Tai pačiai apskričiai priklausančioje Ignalinoje, kurioje nedarbo lygis – vienas didžiausių Lietuvoje, darbdaviai ieško administratorių, apskaitininkų, buhalterių ir apdailininkų, automobilių remontininkų ir barmenų, o Visagine – administratorių, apskaitininkų, automobilių mechanikų su aukštuoju ar aukštesniuoju išsilavinimu ir profesiją įgijusių darbininkų – apdailininkų, barmenų, betonuotojų.
Daugiausia skelbimų – pardavimo, IT ir logistikos specialistams
Žvelgiant į Lietuvoje veikiančių personalo atrankos ir karjeros įmonių darbo skelbimus, formuojasi šiek tiek kitoks paklausiausiųjų darbuotojų penketukas.
Pavyzdžiui, „CV-online“ šiuo metu daugiausia darbo pasiūlymų ras pardavimo (beveik 450 skelbimų) ir informacinių technologijų specialistai (apie 400 skelbimų). Šios kompanijos marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, šiame portale kasdien įrašoma beveik 300 naujų darbo pasiūlymų.
„Šių metų pradžioje daugiausia darbo pasiūlymų sulaukiama pardavimų, informacinių technologijų, prekybos ir tiekimo, darbo organizavimo ir valdymo, transporto ir logistikos specialistams“, – portalui balsas.lt sakė ji. Toliau rikiuojasi pasiūlymai įvairaus profilio inžinieriams, finansininkams. Administratoriams, rinkodaros ir reklamos specialistams.
„Cv.lt“ portale taip pat daugiausia šansų rasti darbą turi pardavimo specialistai (beveik 350 skelbimų). Darbo pasiūlymų šios srities specialistams daugiausia ir portale „CVmarket“ (beveik 400 skelbimų). Antroje-trečioje vietoje šiuose portaluose – skelbimai transporto logistikos ir klientų aptarnavimo specialistams (apie 230-200 skelbimų).
Akivaizdžios ir tam tikros tendencijos. Iš paklausiausių profesijų penketuko praktiškai neiškrenta profesijų, susijusių su automobilių remontu, apdailininkai ir giminingų, su statyba ir remontu susijusių profesijų atstovai ir barmenai... Iš labiausiai ieškomų specialistų su aukštuoju ir aukštesniuoju išsilavinimu sąrašo praktiškai neiškrenta buhalteriai ar kiti „skaičiuotojai“, administratoriai, draudimo specialistai.
Jei pagal tai spręstume, kuo užsiima lietuvaičiai, galėtume sakyti, kad remontuojame gerokai „pagyvenusius“ automobilius, gražiname butus ir kitus statinius, rūpinamės apsaugoti savo turtą, bet verkšlendami, kad sunkiai suduriame galą su galu dėl menkų atlyginimų, randame vieną kitą atliekamą litą, kuris nusėda baro ar restorano kasoje.
Trūksta specifinių žinių
Lietuvos darbo rinkoje didėja nauja, prieš keletą metų atsiradusi problema. Dėl jos darbo ieškantiems sunkiau įsidarbinti, o darbdaviai kai kada priversti ilgai ieškoti reikiamo specialisto. Darbdaviai iš pretendentų dažniausiai pageidauja įprastų konkrečiai profesijai žinių bei įgūdžių, bet atkreipia dėmesį ir į kalbų mokėjimą bei papildomus gebėjimus, susijusius su darbo pobūdžiu.
„Dažniausiai darbo skelbimuose darbdaviai nurodo, kad kandidatai turi būti įgiję aukštąjį išsilavinimą. Bet jiems nelabai svarbu, kokios srities tas išsilavinimas. Retai kada nurodoma, ar jis turi būti universitetinis ar neuniversitetinis. Kitas kriterijus – darbo patirtis nurodytoje srityje. Dažniausiai pageidaujama, kad kandidatas būtų dirbęs toje srityje 2-5 metus“, – pasakoja R. Karavaitienė.
Tačiau darbdaviai vis dažniau pageidauja, kad pretendentai mokėtų ne tik anglų, bet ir rusų kalbą, turėtų vairuotojo pažymėjimą, o iš informacinių technologijų specialistų dažnai reikalaujama mokėti dirbti su specifinėmis programomis.
„Darbdaviams rūpi ir asmeninės pretendentų savybės – ar jos atitinka siūlomo darbo pobūdį ir veiklos sritį“, – sakė R. Karavaitienė.
D. Šlekytės teigimu, mūsų šalies darbo rinkoje vyravusią „kiekybės problemą“ kelerius pastaruosius metus keičia kokybės problema.
„Daugelis mūsų bedarbių neturi specifinių žinių ir kompetencijų, kurių pageidauja darbdaviai. Deja, kvalifikuotiems darbuotojams siūlomi atlyginimai jų neskatina įsigyti papildomų žinių. Viso to rezultatas – darbdaviai vis dažniau kalba apie atsirandantį tam tikrą „profesijų trūkumą“, – aiškina LDB specialistė.
Anot D. Šlekytės, pastaroji problema atsirado dar ir dėl to, kad aukštosios mokyklos rengia labai plataus profilio specialistus. „Jie turi bendrinių žinių, bet darbo rinkoje nuolat trūksta specialistų, kurie išmanytų tam tikras specifines sritis“, – sakė ji.
Specialistus auginasi patys
Tarptautinė personalo metodikų ir tyrimų bendrovė „Profiles International“ išskiria 8 pagrindines darbuotojų samdos strategijas: „Ieškome geriausių“, „Žvaigždes auginame patys“, „Geidžiamiausias darbdavys“, „Darbas parodys, kas yra geriausi“, „Įgūdžiai svarbiausia“, „Vertybės (požiūris) svarbiausia“, „Visi jie vienodi“, ir „Sąnaudos svarbiausia“.
O ką daro mūsų darbdaviai, ieškodami pageidaujamos kvalifikacijos specialisto?
„Aukštos ar specifinės kvalifikacijos darbuotojų darbdaviai vis dažniau ieško ne Lietuvoje, o kitose šalyse. Įrodymas – Lietuvos darbo birža, suteikianti leidimus užsieniečiams dirbti Lietuvoje, 2012 metais tokių leidimų išdavė beveik dvigubai daugiau nei 2011 metais. O atsigaunant ekonomikai atsivežamų darbuotojų paklausa dar labiau augs“, – prognozuoja D. Šlekytė.
Tačiau taip elgiasi ne visi. Portalo „Cv.lt“ darbdavių apklausos duomenimis, nemažai įmonių (apie 38 proc.) darbuotojus linkusios užsiauginti. Jie renkasi strategiją „Žvaigždes auginame patys“, todėl priima jaunus darbuotojus ir iš jų išsiugdo sau tinkamų specialistų. Darbdaviai, kurie renkasi tokį kelią, paprastai nurodo, kad labai svarbu, jog sutaptų kandidato ir darbdavio vertybės. Kas penktas (19 proc.) darbdavys reikšmingu atrankos kriterijumi laiko kandidato atitiktį įmonės vertybėms. Apklausos duomenimis, trečia pagal paplitimą strategija – Ieškome geriausių“ (apie 15 proc.). Tam negailima nei laiko, nei pinigų. Beje, ši strategija dažnai naudojama kartu su metodu „Įgūdžiai svarbiausia“.