Kaip tik teismo posėdis — taip naujiena. Prokuroras aiškiai įvardijo, kad Viktoras Uspaskich ir kiti teisiamieji neturėjo sau naudos, bet V. Uspaskich pasiūlė 6 metus kalėjimo.
Ar jums teko kada nors gyvenime girdėti, kad žmogui, kuris nieko nenužudė, neišprievartavo, nenuskriaudė, nepagrobė, neturėjo sau jokios naudos, būtų pasiūlyta 6 metai kalėjimo? Išties, gyvename stebuklų šalyje.
Mes nuo pat pradžių kalbėjome apie tai, kad prieš V. Uspaskich prokuroras neturi nė menkiausių įrodymų. Dabar ir pats prokuroras tai pripažino. Bet yra toks užsakymas ir jį reikia vykdyti, kitaip niekas neduos antpečių, juk už šią bylą kai kurie VSD pareigūnai jau apdovanoti ordinais, nors teismas dar nėra pasibaigęs. Tai gal iš karto skirti iki gyvos galvos? Tada prokurorui — generolo antpečiai, teisėjams — paaukštinimai. Štai tokia mūsų „demokratija“ — negalima būti populiariu politiku, politinės organizacijos pirmininku, iš karto susitaikyk su tuo, kad gali keliauti į kalėjimą. Absurdas ir tiek.
Bet svarbiausia yra dar viena žinia. Jau savaitė praėjo, o ar jums teko kokiose nors žiniasklaidos priemonėse pamatyti ar perskaityti šią naujieną? NE? Ir mums ne, nes tokios „baisios“ informacijos negalima rodyti visuomenei, žmonės nesupras. Kaip čia yra: V. Uspaskich neturėjo sau naudos, bet turi kalėti 6 metus? Štai jums žiniasklaida, budinti prie teismo posėdžių salės durų, dezinformuojanti visuomenę ir vadinanti save ketvirtąja valdžia. Pasirodo, ji tokia pat melaginga, kaip ir aukščiausioji valdžia, ir mažų mažiausiai uzurpuota. Prokuroras bendrauja tik su tokia ketvirtąja valdžia, nes juos finansuoja aukščiausioji valdžia.
Štai kodėl mes, jaunųjų teisininkų ir politologų grupė „Už demokratinę, teisinę valstybę“ pradėjome šį straipsnių ciklą, skirtą norintiems sužinoti visas Darbo partijos bylos puses. Nes iš tradicinės žiniasklaidos jūs nieko objektyvaus nesužinosite.
Primename, kad pirmuose straipsniuose mes, studentai, besidomintys šia byla, kai kurie rašantys diplominius darbus apie ją, pastebėjome, kad byla eina ne visai teisiniu, demokratiniu keliu. Sužinoję, kad šioje byloje nėra nė vieno apčiuopiamo V. Uspaskich kaltės įrodymo, nutarėme apklausti bylos dalyvius, taip pat ir prokurorą. Paaiškėjo, kad krata buvo daroma neteisėtai. Neteisėtai viešinama bylos medžiaga, taikomas namų areštas — be jokių kaltės įrodymų.
Byla paremta užverbuotos agentės, anksčiau baustos už dokumentų klastojimą ir vėl suklastojusios Darbo partijos dokumentus, bet atleistos nuo atsakomybės, liudijimais. FNTT specialistai, nepasižymintys kompetencija, pakišo patikrinimo aktą, kurį teismas gėdijosi atiduoti ekspertizei, nes būtų visiškas šios bylos fiasko, juk būtent pagal šį aktą sukurta byla ir pareikšti ieškiniai. O čia dar teisme prokuroras pasakė, kad nėra jokių įrodymų, kad V. Uspaskich ir kiti teisiamieji turėjo sau naudos, bet siūlo iki 6 metų kalėjimo. Absurdo viršūnė. (Skaitykite I, II ir III straipsnius).
Viešinama tiesa — krislas teisėsaugos akyse?
Pirmiausia norėtųsi grįžti į praėjusios savaitės įvykius. Dienraštyje „Kauno diena“ ir kai kuriuose interneto portaluose pasirodė informacija, kurioje su nepasitenkinimu bandoma iškraipyti jaunųjų teisininkų ir politologų grupės paviešintą tiesą. Pakalbinome jau baigusį teisės studijas teisininką Aurimą Jankauską.
„Mane, jau baigusį teisės studijas ir stebintį šį Darbo partijos bylos procesą, stebina Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto dekano dr. Algirdo Monkevičiaus reakcija ir pareiškimai. Nors iš pradžių bandęs lyg ir pateisinti studentų savarankiškumą ir teisę į savo nuomonę, vėliau vis tik neiškentė ir pasakė — reikia sureaguoti... Jis teigia, kad neįmanoma apsiginti diplominio darbo. Keista, nematęs apie ką kalbama, o jau daro išvadas. Ar dienraščiuose pasirodžiusiuose straipsniuose buvo sakoma, kad diplominis darbas yra parašytas?
Straipsniuose kalbama apie faktus, kuriuos verta įtraukti į diplominį darbą ir pažiūrėti, kaip iš padėties suksis iš dėstytojų sudaryta komisija, kai realiame gyvenime pagal tokius faktus ir įrodymus nuteisiamas žmogus, o mus universitetuose mokė kitaip. Todėl įdomu, ar pavyktų apsiginti darbą su tokiais įrodymais? O gal reikia pavardes nuteistųjų įrašyti, tada apsiginsi? Nes akivaizdu, kad ši byla nagrinėjama kitaip nei visos kitos.
Aš, kaip teisininkas, tikrai manau, kad pagal tokius pritemptus įrodymus tai neįmanoma, o byloje tiek pažeidimų ir netikslumų, kad visi faktai tinkami nebent diplominiam darbui, kurio pavadinimas būtų „Kaip negalima daryti“. Tad gal politologas, įsivėlęs į diskusiją su žurnalistu, nežinantis, apie ką eina kalba, ir sakantis, kad reikia sureaguoti, dar cenzūruos studentus, išsakančius savo nuomonę? Mes jau žinome, kaip baigėsi toleruojama spaudos cenzūra — DIKTATŪRA. Reikia gerbti kiekvieno žmogaus nuomonę, galima nesutikti su ja, galima kritikuoti, bet niekam nevalia kvestionuoti.
Bet, kita vertus, keista, kai politologai dėstytojai, dar nematę pačios bylos, niekada nedalyvavę teismo posėdžiuose, savo komentarais jau išsako nuosprendį ir nuteisia anksčiau nei teismas. Krūva žurnalistų, pastatytų prie teismo posėdžių salės, komentuoja tik prokurorą, o tas be perstojo, neturėdamas pakankamai įrodymų, šmeižia partiją ir kaltinamuosius.
Tad man, jau baigusiam teisės studijas, gėda, nes prokuroras, kuris griebiasi šmeižto, lenda į kiekvieną televizijos kamerą, skleidžia bylos medžiagą ir faktus, be teismo sprendimo, žemina visą Lietuvos teisinę sistemą. Tai yra žemiausias profesinės kvalifikacijos lygis — neturint pakankamai įrodymų šmeižti kaltinamuosius. Aišku, šitie studentai apie bylą dar daug ko negalės pasakyti tiesiai šviesiai, nes dar studijuoja ir jiems teks laikyti egzaminus pas tuos pačius dėstytojus.
O viešojoje erdvėje, tarsi apimti sportinio intereso, vienas kitą lenkdami, jų pedagogai „nagrinėjo“ bylą net nematę jos akyse. Kaip V. Dumbliauskas, A. Kulakauskas, J. Novagrockienė, A. Lukošaitis, T. Janeliūnas, M. Jastramskis ir kiti. L. Bielinis dar prieš 7 metus laidojo Darbo partiją ir sakė, kad ji žlugs iki 2008 metų rinkimų į Seimą. Bet partija atlaikė ir 2008, ir 2012 m. rinkimus, net patrigubino savo Seimo narių skaičių. Ir matyti, kad partijos potencialas gana didelis, atėjus laikui ji visada būna susikoncentravusi į tikslą ir dažniausiai jį pasiekia.
Neadekvati reakcija buvo iš prezidentūros ir Valdo Adamkaus, ir Dalios Grybauskaitės laikais. Pastaroji net Baudžiamojo proceso kodekso pataisas siūlė, kad kuo greičiau būtų nuteista Darbo partija. Kaip sakė politologas Algis Krupavičius, nors ir sakoma, kad Darbo partijos byla nėra politinė, bet laikas, parinktas šiai pataisai, yra IŠKALBINGAS. Kaip ir prieš pat antrąjį rinkimų turą perkvalifikuotas kaltinimas.
To kažkodėl nereikėjo daryti visus 6 metus, o kai tik partija laimėjo pirmąjį turą į Seimą, iš karto griebtasi partijos visu pajėgumu. Bet nė vienas politologas neišdrįso pakomentuoti tokio aiškaus politikavimo ir susidorojimo, tai parodo šių dėstytojų „objektyvumą“ kalbant apie mūsų teisėsaugos sistemą. Nekalbant jau apie tai, kiek buvo trukdoma kurti koaliciją su Darbo partija. Ir tiek, kiek teko atlaikyti Darbo partijai, vargu ar atlaikytų kitos“, — komentavo A. Jankauskas.
„Ne ta partija“?
Tad tęsiame straipsnių ciklą. Kaip pamenate, vieną atsakymą į klausimą mes padalijome į dvi dalis. Klausėme prokuroro: „Kodėl priešinotės prašymams iškviesti papildomus liudytojus, susijusius su bylos aplinkybėmis?“
III straipsnyje minėjome tik vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) inspektorę, priiminėjusią suklastotas deklaracijas ir apie tai nepranešusią partijos vadovybei. Kaip įtariama, ji buvo viena iš tų, kurie kurpė šią taip vadinamą Darbo partijos bylą. Iš V. Uspaskich parodymų ir iš bylos duomenų paaiškėjo, kad Vitalijai Vonžutaitei inkriminuojamas laikotarpis tiesiog neatitinka jos įsidarbinimo laiko Darbo partijos būstinėje.
V. Vonžutaitė kaltinama kaip viena iš organizatorių ir vadovavimu užverbuotai Nijolei Steponavičiūtei, kūrusiai vadinamąją juodąją buhalteriją. Tad kaip galima organizuoti tą buhalteriją, jei fiziškai žmogaus ten nėra, nebuvo, o tas laikotarpis įtrauktas į kaltinamąjį aktą, ir ieškinys pareikštas nuo sumos, kuri skaičiuojama nuo 2004–01–01, kai V. Vonžutaitė įdarbinta daug vėliau? Tad klausimas turi būti natūralus, kaip įmanoma, kad užverbuota N. Steponavičiūtė jau ten dirbo ir jau, kaip sako prokuroras, buvo klastojama byla. V. Vonžutaitės ten dar nebuvo, o jai inkriminuojama, kad būtent ji vadovavo N. Steponavičiūtei???
Paklausėme pačios V. Vonžutaitės apie šį akivaizdų nesutapimą.
V. Vonžutaitė atsakė tik tiek: „Aš jau nieko nebesuprantu šioje byloje, ji kaip sapnas, kurio realiame gyvenime neturi būti. Baigiau universitetą, pradėjau dirbti, man teko pabūti ir ypatinga, ir bloga, ir labai bloga, ir per tą laiką ištekėti, ir pagimdyti vaiką, ir patirti milžinišką stresą. Todėl šiandien, kaip pasekmę, turiu daug sveikatos sutrikimų. Vyras nori antro vaiko, bet man jau metus reikia gydytis dėl to.
Mane taip pamokė gyvenimas, kad praradau bet kokį tikėjimą. Kartais galvoju, kad tai vyksta ne su manimi, kartais galvoju — kodėl būtent man toks išbandymas? Nesakau, kad esu šventoji, bet tikrai nesu paėmusi nė vieno ne man priklausančio cento. Tačiau esu jau kelis kartus nuteista, pasmerkta už akių dar iki teismo sprendimo.
Tikrai niekada negalėjau patikėti tuo, kas vyksta šioje byloje ir aplink ją, tai gali būti tik sapne. Ir vien dėl to, kaip sakė vienas mano pažįstamas iš kitos partijos: „Tavo bėda, kad stojai ne į tą partiją, kitur būna šimtą kartų daugiau korupcijos, vagysčių ir nieko už tai. Daromi didžiuliai, milijardiniai nuostoliai valstybei, kvailinami žmonės ir nieko. Tad reikėjo atskirti, kur yra partijos vadovas rusas, o kur yra lietuvis.“
Štai mano jaunos, nepatyrusios, rožiniais akiniais, su meile tėvynei, su noru ką nors padaryti gera „klaida“, labai greitai virtusi košmaru. Nenoriu to palinkėti jums. Nes vien šitas jūsų tiesos ieškojimas, beveik neabejoju, atsilieps, nes iki demokratinės Lietuvos mums dar toli. O dėl ruso, amerikiečio ar lietuvio — pirmiausia žiūriu į žmogų. Tiksliai žinau, jei nors vienas iš tūkstančio lietuvių padarytų Lietuvai tiek, kiek padarė šitas rusas, Lietuva šiandien tikrai gyventų daug geriau.“
V. Uspaskich pavojingas išverstakailiams
Liūdna matyti tokią situaciją savo tėvynėje. Dėl to ir bėga jaunimas kuo toliau nuo Lietuvos, nes ne tik karjeros čia nepadarysi, bet elementariausios tiesos, matyt, sunku sulaukti. Bet, kad ir kaip būtų keista, būtent Darbo partija pirmoji iš visų partijų pradėjo įtraukti jaunimą į rinkimų sąrašus. Būtent Darbo partijos deleguoti pirmieji jauni politikai pateko į valdžią — ir į Seimą, ir į savivaldybių tarybas.
O Darbo partijos deleguota Ieva Kačinskaitė tapo pirma jauniausia politike, sostinės tarybos nare (iš Kanados, Amerikos ir visos Europos šalių). Tai yra pavydėtinas pavyzdys. Ar džiaugiasi tokiu jaunimu mūsų politinis elitas??? Atsakymas glūdi pačiame gyvenime. NE, nesidžiaugia, nes jie jaučia konkurenciją. Tad ką gi tokio blogo padarė V. Uspaskich, kad užsitraukė tokią nemalonę? Matyt, atsakymo dar reikės paieškoti, bet dalį jo gavome iškart.
Tad tęsiame V. Uspaskich atsakymą, kuris šiek tiek atvėrė mūsų akis.
Klausimas V. Uspaskich: „Kokius liudytojus dar norėjote iškviesti į teismą ir kaip gali būti, kad V. Vonžutaitė kaltinama už tą laikotarpį, kai ji dar nedirbo Darbo partijoje?“
V. Uspaskich atsakymas: „Labai tikslus ir teisingas klausimas, kaip sakoma, tikslus šūvis. Atsakant į jį reikėtų prisiminti bylos iškėlimo pradžią ir pačios partijos susikūrimą. Pirmiausia pažiūrėkite, kada pradėta byla ir kas tada buvo valdžioje, tada jums bus aišku, kodėl didelė dalis liudytojų nebuvo iškviesti į teismą ar net buvo slepiami.
Prokurorui tikrai reikėjo daug stengtis, kad paslėptų tikrą tiesą ir tikrus nusikaltėlius. Jis apklausė visas valytojas iš tolimiausių rajonų, bet tik ne finansininkes, kurios tiesiogiai dirbo ir klastojo bylą, tik ne tuos, kurie priiminėjo tuos finansininkus į darbą ir duodavo pavedimus.
Kaip besisuktų prokuroras, šioje byloje manęs net negalima laikyti galimu ūkinio subjekto vadovu, nes tuomet aš buvau Seimo narys ir net neturėjau teisės užsiimti tokia veikla — buvo suteikti įgaliojimai, todėl mano statusas šioje byloje net neatitinka teisiamojo statuso, nes, priešingu atveju, reikėtų keisti įstatymą. Pagal įstatymą Seimo narys gali būti įvairių susivienijimų narys, net gali užimti renkamas pareigas, bet negali vykdyti ūkinės veiklos. Tad visų partijų pirmininkai šiandien pažeidžia statutą, tvarkydami savo partijos ūkinę veiklą pagal tuos įstatymus, kuriuos patys sukūrė ir priėmė. O mane prokuroras byloje įvardijo kaip ūkinės veiklos vadovą.
Prokuroras pradėjo šią bylą 2006 m. — tuo metu, kai Lietuva buvo valdoma kailį pakeitusių komunistų, KGBistų, NKVDistų, prisidengusių kita vėliava. O kaip teigė vienos kaimyninės šalies vadovas — „buvusių agentų nebūna“. Komunistų partijos, kuri yra uždrausta daugelyje valstybių, veikėjai tuo metu visiškai užvaldė Lietuvą ir užėmė visus pagrindinius postus. Prokurorui nebuvo kur dėtis, jis privalėjo slėpti jų dalyvavimą šioje byloje, maksimaliai stengiantis sužlugdyti politinę organizaciją Darbo partiją.
Sunku patikėti, tačiau štai jums Lietuvos — Europos Sąjungos ir NATO narės — valdžios žvaigždynas. Tuo metu mūsų šalį valdė tokie veikėjai: Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, premjeras Gediminas Kirkilas, teisingumo ministras Petras Baguška — visi jie baigė aukštas partines komunistų mokyklas, VSD vadovas Arvydas Pocius — buvęs KGB karininkas. Kai kurie jų taip pat buvo susiję su KGB ir NKVD ir buvo aršūs komunistai. Kai kurie sovietų laikais baudė žmones už lankymąsi bažnyčioje, pas Tėvą Stanislovą. O po nepriklausomybės paskelbimo persidažė ir lakstė pas tą patį Tėvą Stanislovą išpažinties. Tai buvo tikri chameleonai — užsikasę apkasuose jie laukė: gal toks kaip Saulius Verseckas dar padės jiems iškopti į viršų.
Kiekvienas jų tiesiogiai prisidėjo prie šitos bylos, vieni jų buvo partijos įkūrėjai ir į partijos gretas priėmė dar ne vieną savo bendramokslį, tarp tokių buvo ir S. M. — būtent jis turėjo įgaliojimus ir įdarbino N. Steponavičiūtę ir V. Jagminaitę. O pastaroji buvo įdarbinta taip, kad net aš nežinojau, kad formaliai buvo įdarbinta motina, o realiai dirba jos dukra, kuri buvo anksčiau bausta už dokumentų klastojimą ir vėl klastojo dokumentus, tačiau prokuroro S. Versecko buvo atleista nuo atsakomybės. Ar gali taip būti su paprastu neužverbuotu buhalteriu? NE. Prokuroras nuolankiai žiūri į komunistus, KGBistus, NKVDistus, tad tokios biografijos mūsų prokurorui jokių įspūdžių nesukėlė. Tokių veikėjų į Darbo partiją buvo prikišta ne vienas, ir beveik nė vienas prokuroro dėka nebuvo įtrauktas į liudytojų sąrašą, atvirkščiai — visais būdais buvo slepiami.
Tačiau didelį įspūdį padarė tokie faktai, kad kažkokia tolimųjų rajonų kaimo gyventoja nemokamai skaitė laikraštį, gal kada nemokamai lankėsi Žvagulio koncerte. Prokurorui pasirodė, kad tai yra baisus nusikaltimas, tad juos tramdė, tempė iš tolimųjų rajonų apklausai į Vilnių, iš tokių niekų prokuroras kūrė kriminalą Darbo partijai. Gėda ir gaila. Bet dar daugiau gėda, kad Lietuvoje dar iki šiol vyksta vertybių išdavimas ir tarnavimas tokiems veikėjams, kurie siuntė į tremtį jūsų tėvus, senelius ir gimines, kurių dauguma ir liko toje žemėje. Ar jūs iš savo dėstytojų girdėjote tokių veikėjų pasmerkimą??? NE, nes jie tokie pat prisitaikėliai. Nieko, gal kada nors nauja karta ateis į protą ir leis savo tėvynei progresuoti, vystytis, kelti naujus iššūkius be šitų persidažiusių išdavikų.
Aš, gimęs šiaurėje, tremtinių miestelyje, tikrai didžiuojuosi, kad niekada nebuvau komunistas, komjaunuolis, ir ne taip paprastai, o dėl įsitikinimų. Nes mano vertybių skalė kitokia. Todėl toks V. Uspaskich, su tokia biografija, yra pavojingas buvusiems, o galbūt dar ir esamiems išverstakailiams.
Taip pat gyventi mokau ir savo vaikus ir tikrai žinau, kad jie išaugs padorūs, nekeičiantys savo įsitikinimų pagal aplinkybes, valdžios pasikeitimus ir įvairias situacijas, žmonės. Mylintys savo tėvynę — Lietuvą.“
Dabar ir mūsų skaitytojams šiek tiek bus aiškiau. Tik vis dar neaišku, už ką kaltinamas V. Uspaskich?
Tęsinį skaitykite kituose spaudos numeriuose lygiai po savaitės.
Su pagarba jaunųjų teisininkų, politologų grupė „Už demokratinę, teisinę valstybę“.
Užsk. 2143
