Pirmadienį šaukiamas neeilinis Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdis, kuriame numatytas vienintelis klausimas - dėl sučkiavimu kaltinamo Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho reabilitavimo, Europos Parlamente (EP) svarstant jo neliečiamybės panaikinimo klausimą.
Neeilinis posėdis kviečiamas keturių komiteto narių iniciatyva - ŽTK pirmininko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovo Leonardo Talmonto, komiteto narių „darbiečių“ Gintaro Tamošiūno bei Sergejaus Ursulo, „tvarkietės“ Onos Valiukevičiūtės.
Grupė parlamentarų siūlo spręsti klausimą „Dėl galimų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisų“. Siūlomame rašte nurodoma, kad „Darbo partijos baudžiamasis procesas galimai yra politizuotas bei pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir laisves numatytas konvencijoje“. Raštą pasirašo 45 Seimo nariai, tarp jų - Seimo pirmininkė Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė, dauguma „darbiečių“ frakcijos narių, taip pat yra „tvarkiečių“, socialdemokratų, LLRA, Mišrios Seimo narių grupės atstovų parašų.
Raštą analogišku pavadinimu, kuriuo preambulėje teigta, kad Darbo partijos juodosios buhalterijos byla - politizuota, „darbiečių“ iniciatyva jau bandyta svarstyti Žmogaus teisių komitete, tačiau neužtekdavo balsų klausimą įtraukti į darbotvarkę.
Šio komiteto narė liberalė Dalia Kuodytė kelia versiją, jog neeilinis posėdis pirmadienį pavakare šaukiamas, nes į komandiruotę išvyksta socialdemokratė Aušrinė Marija Pavilionienė. Ji vienintelė iš valdančiųjų komitete balsuodavo prieš tai, kad V.Uspaskicho reabilitavimo klausimas būtų traukiamas į posėdžio darbotvarkę.
Tuo metu Žmogaus teisių komiteto vadovas L.Talmontas tvirtina, jog siūlomas projektas - naujas, o Seimo narių prašymo šaukti neeilinį posėdį ignoruoti negalima.
Liberalės D.Kuodytės vertinimu, šis raštas turėtų tapti argumentu V.Uspaskichui Europos Parlamente įrodinėjant, esą Darbo partijos byla - politinė.
Europos Parlamentas lapkritį pradėjo svarstyti Lietuvos prokurorų prašymą panaikinti Darbo partijos įkūrėjo V.Uspaskicho teisinę neliečiamybę, kad politikas galėtų būti teisiamas dėl sukčiavimo.
Europos Parlamentas 2010 metais jau buvo panaikinęs V.Uspaskicho neliečiamybę, tuomet prašymo nagrinėjimas užtruko 14 mėnesių. Iš naujo politikas neliečiamybę įgijo, kai šių metų liepos 1 dieną oficialiai tapo naujos kadencijos EP nariu.
Vilniaus apygardos teismas pernai liepą V.Uspaskichą pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Politikas savo kaltę neigia ir vadina procesą politiškai motyvuotu. Nuosprendis įsigalioja tik po Apeliacinio teismo sprendimo.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
