Prokurorų pateikti įtarimai, Viktoro Uspaskicho slapstymasis, rinkėjų nusivylimas ir bręstantis maištas laive – reikalai išties klostosi nekaip.
Tačiau niekada nėra taip blogai, kad negalėtų būti dar blogiau, guodžia patyrę merfologai. Kaip praktinės merfologijos požiūriu klostosi Darbo partijos ateitis?
Rugpjūčio 26-oji – neeilinio Darbo partijos suvažiavimo data – tarsi ant aukšto stiebo iškelta vėliava signalizuoja visiems pro šalį plaukiantiems laivams ir pačiai Darbo partijos įgulai, kad darbiečių laivas atlaikė ir atlaikys visas politines audras. „Omni.lt“ pašnekovai svarsto, kur link plaukia be smagaus kapitono likęs darbiečių burlaivis, kaip jis atrodo žiūrovams nuo kranto ir ar suspės jį pasiekti netapęs jūros vaiduokliu – be burių, įgulos ir pavadinimo?
Miražas kaip vaistas nuo jūrligės
Sutelktas Darbo partijos frakcijos balsavimas dėl kandidatų į premjerus Zigmanto Balčyčio ir Gedimino Kirkilo patvirtino, kad darbiečiai laikosi išvien, o kalbos apie suskilusį jų laivo denį tebuvo tik gandai. Tačiau politologas Lauras Bielinis savaip aiškina tokį darbiečių įgulos susitelkimą.
„Aš manyčiau, kad tai ne tiek susitelkimas, kiek pririšimas prie partijos. Viena vertus, tikimasi, kad partijos nariai neišsivaikščios, nes jiems vienaip ar kitaip parodomos jų sutartys ar kažkokie įsipareigojimai, kuriuos jie galbūt yra davę partijai pačioje pradžioje. Kita vertus, patys partijos nariai, kuo aukščiau stovintys, tuo labiau, turėjo vilčių jos padedami laimėti tam tikrus postus. Ne veltui Loreta Graužinienė nuolat pabrėžia, kad Darbo partija vis dar yra didžiausia frakcija Seime ir t.t. Taip siunčiamas signalas saviškiams, kad partija vis dar gali jiems kažkuo padėti realizuojant asmeninius interesus“, – sakė politologas.
Tačiau tai esąs tik politinės jūrligės nukamuotų jūreivių regimas miražas. „Šiandien mes matome, kad Darbo partija yra kategoriškai atstumta nuo galimybių naudotis valdžia ir todėl jos gretose dabar turėtų įvykti kokybinis pokytis, t.y. žmonės išties turėtų suvokti, kad tie šansai, kurių jie dar vis tikėjosi, yra galutinai prapuolę“, – tvirtino L. Bielinis.
Politologas „Omni.lt“ sakė manantis, kad artėjantis Darbo partijos suvažiavimas gali būti gana fatališkas. L. Bielinis įsitikinęs, kad į jį net gali neatvykti tiek delegatų, kiek tikimasi. „Suvažiavime išties bus daug kalbama apie įvairiausius ateities variantus – jeigu ne savilikvidacijos, tai bent jau apie galimybes išsaugoti politinį – ekonominį pelną. Bet iš tikrųjų, manau, iki savivaldos rinkimų pamatysime, kaip šios partijos gretos vis mažės ir galų gale ji teliks tik frakcija Seime, aplink kurią bursis labai nedaug žmonių.Taip ir nežinančių, ką jiems daryti, arba nenorinčių ką nors keisti, tačiau suvokiančių, kad tai – pabaiga.“
Organas ir veikdamas turi galvoti
Advokato, Žmogaus teisų stebėjimo instituto valdybos pirmininko Kęstučio Čilinsko paprašėme pasidalyti mintimis apie Darbo partijos siekį veržtis per teisinius rifus ir galimus tokio žygio padarinius. Trumpai drūtai – kas lauktų eilinių įgulos narių, jeigu Darbo partiją teisėjai pripažintų buvus piratų laivu? Kas turėtų atsakyti už negerus darbelius – įgulos rinktas kapitonas, jo paskirti padėjėjai, šturmanas, o gal ir bocmanas su koku?
Pašnekovo teigimu, bet kokios organizacijos veiklos apribojimas turėtų būti išimtinis dalykas. „Todėl šiuo atveju turime situaciją, kuri galbūt yra išimtinė – labai retai pasitaiko, kad politinių partijų veikla būtų uždrausta. Bet pagal Konstituciją, tarptautinės teisės praktiką tai vis dėlto galima ir netgi reikia daryti, jeigu ta veikla yra neteisėta ir iškyla pavojus žmogaus teisėms ir teisėtumui“, – sakė K. Čilinskas. Pabrėžęs, kad tokią situaciją galįs komentuoti tik teoriškai, pašnekovas sakė, kad kolektyvinis juridinio asmens sprendimų priėmimo būdas pats savaime nėra nuo baudžiamosios atsakomybės sauganti priedanga.
„Jei kolektyvinis sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytų procedūrų, tada kyla atsakomybė pačiam juridiniam asmeniui. Todėl ir numatyta juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė. Bet jei išaiškėtų, kad tą sprendimą priėmė į kolektyvinį valdymo organą susibūrę asmenys, kurie peržengė savo kompetencijos ribas, jeigu jie priiminėjo sprendimą, kuris visiškai negali būti to juridinio asmens organo priiminėjamas, – tada, be abejonės, iškiltų ir asmeninės jų atsakomybės klausimas.“
K. Čilinskas atkreipė dėmesį, kad juridinio asmens baudžiamasis persekiojimas nesuvaržo politinės partijos narių galimybių toliau dalyvauti politinėje veikloje. „Be abejonės, jei ankstesnės partijos veikla uždrausta ar yra teismo pritaikyta kita atsakomybė, jie gali kurti naują partiją, jei tik jiems nekilo baudžiamoji atsakomybė, kuri techniškai tam trukdytų“, – patikslino advokatas.
O kas, jei laivas pakeičia pavadinimą, perdažo bortus ar paprasčiausiai paliekamas įgulos dreifuoti politikos vandenų platybėse? Juk teismo procesas gali trukti kelerius metus. Ar nebus taip, kad teismas nagrinės bylą tos partijos, kuri jau turi kitą pavadinimą, naujus vadovus, naują sąskaitą?
Teoriškai tai įmanomas dalykas, sutinka K. Čilinskas, bet teigia, kad tokia tikimybė labai nedidelė. „Jeigu jau yra byla, tai teisėsaugos institucijos turi tam tikras galimybes kai kuriuos procesus ir sprendimus, tarp jų ir juridinio asmens išnykimą, sustabdyti. Yra ir turtiniai, ir neturtiniai suvaržymai. Tai viena. Antra – net jeigu juridinio asmens atstovams pavyktų tai padaryti, tai šiuo atveju vis tiek nebūtų panaikinta atskirų fizinių asmenų atsakomybė“, – sakė advokatas.
Vaizdelis nuo kranto
Nors Temidė vaizduojama su raiščiu ant akių, neatrodo, kad jos ausys būtų užkimštos – turbūt kad galėtų girdėti liaudies balsą. Ką apie Darbo partiją teisingumo deivė išgirstų šią vasarą?
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausų duomenimis, birželio mėnesį už Darbo partiją balsuosiantys tvirtino 11,5 proc. apklaustųjų. Tai pats žemiausias rodiklis per visus 2006 metus – nuo vasario mėnesio, kai darbiečių populiarumas buvo pasiekęs 20,2 proc., jis nukrito beveik perpus. Darbo partijos reitingas „Vilmorus“ apklausose čiuožia tarsi rogutės nuo stataus kalnelio: kovo mėn. – 18,5 proc., balandžio – 15,6 proc., gegužės – 14 proc. Jei pagreitis išliks toks pat, suvažiavimą darbiečiai pasitiks turėdami mažiau nei 10 proc. jiems simpatizuojančių žmonių.
Viešoji nuomonė gana nervingai reaguoja ir į buvusio Darbo partijos vadovo Viktoro Uspaskicho gyvenimo ir veiklos aplinkybes: „Vilmorus“ duomenimis, nepalankiai šį politiką vertinančių žmonių skaičius išaugo nuo 42,2 proc. šių metų sausį iki 59 proc. birželį. Smarkiai tirpo ir jo gerbėjų gretos: sausio mėnesį V. Uspaskichą palankiai vertino 34 proc., balandžio – 27,1 proc., gegužės – 20,3, birželio – 18,7 proc. apklaustųjų. Akivaizdu, kad kiekviena ne Lietuvoje praleista buvusio Darbo partijos laivo kapitono savaitė nesiliaus tirpdžiusi jam vis dar simpatizuojančių skaičių.
Paklaustas, kaip Darbo partijos reitingus galėtų paveikti prasidėjęs teisinis jos veiklos tyrimas, „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys sakė, kad viskas priklausys nuo to, kaip ši informacija bus pateikiama. „Labai sunku ką nors prognozuoti. Jei viskas atrodys taip, kad galų gale pagavo kažkokius nusikaltėlius, jei bus tam tikrų argumentų, į kuriuos dėmesį atkreips autoritetingi žmonės – gali būti vienoks rezultatas. Bet kitaip sudėliojus akcentus, kitaip pateikus medžiagą, žmonėms gali susidaryti įspūdis, kad tai tik eilinis skandalas – esą visi jie vienodi, visi taip daro, tik kiti susitaria, o vieną ėmė ir pastvėrė...“
V. Gaidžio teigimu, šioje situacijoje viešųjų ryšių vaidmuo bus ypač svarbus – kaip ir pagrindinių politinių partijų elgesys, jų apeliacija į platesnius gyventojų sluoksnius: „Svarbu, kad nebūtų kalbama iš aukšto, kad ši istorija nebūtų suvulgarinta ir „pritempta“, kad argumentai dėstomi įtikinamai“, – sakė jis.
Reikia ne tik naujo kapitono, bet ir aiškaus kurso
Ar prokurorų pradėtas teisinis Darbo partijos persekiojimas netaps palankiu vėju į darbiečių laivo bures? Žmonės palaiko skriaudžiamuosius, be to, teisinis procesas gali sudaryti įspūdį, kad politinis elitas vėl užblokavo rinkėjų valią...
Politologas Algis Krupavičius neatmeta, kad galimos sankcijos gali sustiprinti Darbo partijos protesto mobilizaciją. Pasak jo, savo laiku protesto mobilizacijomis naudojosi ne tik Darbo partija, bet ir „Tvarka ir teisingumas“ (liberaldemokratai), Naujoji sąjunga ir netgi LDDP – ir tam tikrą laiką šis metodas veikė.
„Lietuvoje iš tikrųjų egzistuoja elito ir masių priešprieša ir net toks raidos scenarijus yra įmanomas. Bet kad jis galėtų būti įgyvendintas, pirmiausia pati Darbo partija turėtų išlikti kaip organizacija, nes pavojus, kad ši partija išsivaikščios, yra tikrai nemenkas, – sakė A. Krupavičius. – Priešingai nei kitos populistinės krypties partijos, Darbo partija stovi tarsi ant vienos kojos. Ji atstovaujama vienintelėje valdžios institucijoje –Seime. Tuo tarpu partijos dalyvavimas keliuose valdžios lygiuose, partijos narių buvimas valstybės tarnyboje yra labai svarbūs ne tik jos legitimacijai, bet ir išlikimui.“
Tad, politologo manymu, svarstyti, ar Darbo partija gali sustiprinti protesto mobilizaciją ir identifikuoti save kaip pagrindinį kovotoją su politiniu elitu, vertėtų tik sužinojus atsakymą į svarbiausią klausimą – ar ji apskritai neišnyks iš politinės arenos.
Paklaustas, ko būtų galima tikėtis iš artėjančio Darbo partijos suvažiavimo, A. Krupavičius sakė, kad naujas pavadinimas ir lyderiai keičia kiekvieną organizaciją, tikėtina, kad tam tikrų permainų gali būti ir šioje partijoje. „Dar vienas dalykas, kurio reikėtų – kad suvažiavime atsirastų bent kiek apibrėžtesnė ideologija, kurios iki šiol stokota. Bet vienu ėjimu turbūt nepavyks išspręsti visų problemų“, – sakė jis.
Politologo manymu, Darbo partija beveik garantuotai stengsis vienaip ar kitaip išlikti politiniame gyvenime iki 2008-ųjų pabaigos, kai turėtų vykti eiliniai Seimo rinkimai. A. Krupavičius teigia, kad ir dabartinės politinės krizės metu Darbo partija dažnai elgiasi adekvačiai ir racionaliai. „Prisiminkime ministrų atšaukimą iš Vyriausybės birželio pradžioje, nebalsavimą už Z. Balčyčio kandidatūrą, kai Darbo partijai buvo aiškiai pasakyta, kad ji neturi šansų dalyvauti valdančiojoje koalicijoje – tai visiškai racionalūs politinės organizacijos žingsniai. Svarbiausia – žmonės, kurie yra Darbo partijoje. Matyt, dalis jų, šiaip ar taip, tikisi ilgalaikės sėkmės, ilgesnės politinės karjeros galimybių ir dėl to irgi daromi tam tikri partijos atnaujinimo žingsniai“, – teigė pašnekovas.
Laive pasklido maišto kvapas?
Šią savaitę į viešumą pateko žinių apie Darbo partijoje reiškiamą nepasitenkinimą savo vadovais. Pasirodo, partijos vadovams ir nariams buvo išplatintas anoniminis „Darbo partijos iniciatyvinės grupės kreipimasis į partijos bičiulius“. Jo turinys jūreiviškai tiesus ir konkretus.
„Gal iš pradžių išsiaiškinkime, kokioje mėšlo krūvoje stovim, kas tą mėšlo krūvą mums sukrovė, kodėl taip įvyko. O jei mes nesame mėšlo krūvoje, tai įrodykit tai mums, partijos nariams, mūsų rinkėjams, galų gale visai visuomenei. O abejonių dėl mūsų visiško nekaltumo vis dėlto kyla. Nes jei to nebūtų, nemanome, kad partijos pirmininkas atsistatydintų“, – ši kreipimosi ištrauka gana aiškiai apibūdina dalies darbiečių įgulos nuotaikas.
Tačiau net ir tuo atveju, jei Darbo partijos laivą užvaldytų maištininkai, dėl blogo kvapo triume kaltinamas ankstesnis kapitonas tikrai nesiūbuos ant rėjos. Jis toli, be to – nepavejamas: iš Palangos birželį nežinia kur išvežti V. Uspaskicho vandens motociklai nesuteikia kerštautojams didesnių vilčių. Finansiniam troškuliui pasmerktos ir prokuratūros rykliams paliktos laivo įgulos neišvengiamai laukia savarankiškų sprendimų metas.
