Štai pirmiausia neaiškumų kilo dėl apmokėjimo poilsio ir švenčių dienomis. Svarstymo metu Seimas pritarė parlamentarų Kęstučio Daukšio, Gintaro Steponavičiaus ir Irenos Šiaulienės siūlymui, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, naktį, viršvalandinį darbą atlygis būtų apskaičiuojamas ne pagal vidutinio darbo užmokesčio dydį, o pagal nustatytą darbo užmokestį. Pritarus šiai nuostatai projekte numatyta, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką, ir už darbą švenčių dieną būtų mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, už darbą naktį – ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Darbuotojai liktų nuskriausti
Konservatorius, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) narys Rimantas Jonas Dagys nurodo, kad tokių atveju į poilsio ir švenčių dienų apmokėjimą neįsitraukti įvairūs priedai prie atlyginimo, tad darbuotojas čia liktų nuskriaustas – gautų mažiau pinigų.
„Darbo užmokesčio formuluotė, kuri suformuluota čia, neįtraukia papildomų priemokų – už kenksmingas sąlygas ir pan. – tai dvigubinasi tik darbo užmokesčio dalis be priedų, o į vidutinį atlyginimą būtų įskaičiuojami ir priedai.
Todėl šitoje vietoje iš viso reikėtų kitaip formuluoti, išskaidyti, ką reiškia vidutinis, ir parašyti, kas dvigubinasi. Komitetas pasiėmė negrakščią formuluotę „vidutinis“, o reikėtų parašyti atskirai: darbo užmokestis ir priedai“, – nurodė R. J. Dagys.
Žvelgti plačiau
Socialdemokratas, SRDK narys Algirdas Sysas nurodo, kad nors ir minėtame straipsnyje, pagal kurį apskaičiuojamas užmokestis poilsio ir švenčių dienomis, vietoj „vidutinio atlyginimo“ paliktas tik „atlyginimas“. Tai, anot A. Syso, nereiškia, kad dabar darbuotojas gaus mažesnį atlyginimą, nes kitame DK straipsnyje nurodoma, kad „šiame kodekse ir kitose darbo teisės normose nurodytais atvejais darbuotojui mokamos išmokos skaičiuojamos pagal jo vidutinį darbo užmokestį“. Tačiau parlamentarą piktino balsavimo dėl DK tvarka:
„Vis tiek reikės Komitete viską peržiūrėti, nes po tokių balsavimų gali kilti neaiškumų. Paskutinį balsavimą nubalsavo už mūsų pateiktą siūlymą, o po to už kitų – tai kurį laikyti dabar priimtu? Paskutinio balsavimo ar prieš tai? Tokios dviprasmybės atsiranda dėl kolegų, kurie pirmininkauja, neįsigilinimo, kad taip negalima daryti. Vieną kartą nubalsavom, ir viskas, arba reikia balsuoti alternatyviai, jeigu yra dvi skirtingos nuomonės. Dabar, kai pritempiamai noriu priimti tam tikrą sprendimą – tą, kur nepatinka, leidžiu pirmą, o po to leidžiu antrą ir nubalsuoju ant viršaus. Tai yra manipuliacija“, – nurodė A. Sysas.
Pagal socialinius partnerius
SRDK pirmininkė Kristina Miškinienė tv3.lt nurodė, kad, kai Seimas nutarė už darbą poilsio ir švenčių dienomis apmokėti ne pagal „vidutinį atlyginimą“, o tiesiog „atlyginimą“, situacija keisis darbuotojų nenaudai, tačiau dėl to, pažymi, jau buvo sutarta Trišalėje taryboje.
„Žodį „vidutinį“ įrašė komitetas, norėdamas pagerinti sąlygas darbuotojams. Suprantama, kad tai darbuotojui būtų naudingiau, tačiau kita suinteresuota pusė pamatė, kad Trišalėje taryboje buvo šiek tiek kitaip suderėta, o skirtumas čia būtų. Aš asmeniškai balsavau už vidutinį atlyginimą, tačiau, mano supratimu, neįmanoma kitaip susitarti dėl tokio sudėtingo dokumento kaip Darbo kodeksas, tik susitarti socialiniams partneriams“, – kalbėjo parlamentarė.
K. Miškinienė aiškino, kad daugelis nesusipratimų kilo todėl, kad Komitetas užregistravo vieną išvadą, o po to pasipylė labai daug papildomų parlamentarų siūlymų.
„Komitetas nusprendė laikytis ankstesnė pozicijos ir tų siūlymų nesvarstė. Tokiu atveju dėl Seimo narių pasiūlymų vėl iš naujo balsuojama Seime, nors reikėtų laikytis susitarimų su socialiniais partneriai, bent jau Komitetas to siekia. Ne visur Komitetas nubalsavo taip, kaip buvo sutarę socialiniai partneriai. Manau, kad čia yra problema. (...)
Tuo metu, kai vyko pagrindinis svarstymas, komitetas buvo apsisprendęs dėl vienokių ar kitokių klausimų. Dėl to gaunasi sviestas sviestuotas – sužiūrėti visus šiuos dalykus tikrai labai sudėtinga. Bet mes dar tai sužiūrėsime, galiausiai galime paprašyti, kad parlamentarai dar kartą pritartų arba teikiamam pasiūlymui, nesvarstytam komitete, arba tiesiog pritars Komiteto nuomonei – taip viskas ir susidėlios“, – painiavą Parlamente aiškino K. Miškinienė.
Už ką nubalsavo
Seimas ketvirtadienį taip pat nubalsavo, kad už viršvalandinį darbą būtų mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandžius poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką, ar naktį būtų mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandžius švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš nustatyto atitinkamo dydžio, galėtų būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.
Kaip pažymima Darbo kodekso projekte, už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, būtų mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis.
Posėdyje svarstyti pakeitimai ir dėl pavėluoto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo. Pagal šias nuostatas darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, turėtų būti išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio.
Seimas pritarė parlamentarų K. Daukšio, G. Steponavičiaus ir I. Šiaulienės siūlymui nustatyti, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalėtų mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis už ne ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį. Jeigu uždelsta suma būtų mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudarytų darbdavio uždelsta suma už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį, bet ne ilgiau kaip už tris mėnesius.
Seimas išnagrinėjo apie pusę Naujojo Darbo Kodekso straipsnių.
