„Jeigu darbuotojai dirba keliose darbovietėse – nustatyta, kad vienas net 11-oje vietų skirtinguose Lietuvos regionuose dirba, yra dirbančių 6-7-8 darbovietėse skirtingose vietose – kyla abejonių, ar jie iš tiesų ten dirba, ar nėra kokių nors korupcijos požymių“, – sakė Lietuvos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Gintaras Čepas.
Darbo bei Mokesčių inspekcijų laukia didelis darbas, kadangi sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, trečiadienį paskelbęs, kad nuo gegužės pradedama „Baltų chalatų“ akcija – naujas kovos su galimai nelegaliu medikų darbo apmokėjimu bei galimomis korupcijos apraiškomis etapas, šių institucijų specialistų prašo identifikuoti asmenis, kurie deklaruoja uždirbantys ir labai mažai, ir labai daug – kartais ir keliasdešimt tūkstančių litų.
„Ministerija planuoja griežtinti medikų darbo laiko bei užmokesčio kontrolę, o ypatingas dėmesys bus kreipiamas į tuos, kurie dirba daugiau negu dviem etatais. Mūsų misija – remiantis konkrečia pateikta informacija patikrinti išskirtinius atvejus, ar darbo ir poilsio laikas, darbo ir poilsio režimas atitinka Darbo kodekso reikalavimus. Bendro darbo laiko, budėjimų“, – naujienų portalui balsas.lt patvirtino G. Čepas.
Anot jo, laukia nemažai darbo, nes pirmiausia reikės išsiaiškinti, ar darbdaviai žino, kad kai kurie jų darbuotojai dirba per 5-6 darbovietes, ar yra sudarytos darbo sutartys.
„Iš ministerijos sukauptos informacijos galima spręsti, kad darbo sutartys tikriausiai sudarytos, viskas deklaruota. Tačiau jei darbuotojas dirba pas 5 darbdavius, kiekvienas iš tų darbdavių turi turėti likusių keturių išduotas pažymas apie darbuotojo darbo laiką tose įstaigose. Darbo laikas vienoje įstaigoje neturi „persikirsti“ su darbo laiku kitose įstaigose. Reikia įvertinti ir laiką, kuris sugaištamas kelionei – nei medikas, nei bet koks kitas darbuotojas negali baigęs darbą, pavyzdžiui, 14 valandą vienoje įstaigoje, tą pačią valandą pradėti jo kitoje, esančioje už 150 kilometrų. Tačiau yra tokių pavyzdžių, kai skirtingos darbovietės gerokai nutolusios viena nuo kitos“, – aiškina G. Čepas.
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo teigimu, už tai, kad darbuotojai jų darbo grafike nustatytu metu būtų darbo vietose, atsakingi įstaigų vadovai. „Bet jei darbuotojas darbo vietoje turi būti 8 valandą ryto, o ateina 10 valandą, švaistomos valstybės lėšos, ir negerai, jei vadovas tai toleruoja. Kelios institucijos bendrai dirbs siekdamos nustatyti, ar nėra piktnaudžiavimo atvejų“, – sakė G. Čepas.
Jis priminė, kad yra darbų, kuriems taikoma 24 valandų per parą darbo laiko trukmė, tarp jų yra ir medikai. „Bet yra ir reikalavimas, kad po to dvi paras jis neturėtų būti darbe. Nė viename darbe neturėtų būti. Jis turi ilsėtis. Taip pat nustatyti bendri principai dėl valandų, viršvalandžių skaičiaus. Medikams nustatytos 36 darbo valandos per savaitę, o visa kita jau skaičiuojama kaip viršvalandinis darbas. Tačiau ir su viršvalandžiais jų darbo laiko trukmė per 7 dienas negali viršyti 48 valandų“, – primena G. Čepas.
VDI vadovo pavaduotojas neatmeta, kad gali būti, jog kuri nors gydymo įstaiga, norėdama išlaikyti statusą ir licenciją, gali įdarbinti tam tikrų profesijų gydytojus ir kelioms valandoms per savaitę. „Tačiau kyla klausimas, ar jie ten būna, ar yra įdarbinti fiktyviai, dėl licencijos. Tai taip pat bus aiškinamasi“, – laukiančius darbus vardijo G. Čepas.
Jis prognozuoja, kad tyrimas gali užtrukti 3-4 mėnesius. „Tai imlus darbas. Jei kas nors sukels įtarimų, kad gali būti su korupcija susijusių pažeidimų, perduosime kitoms institucijoms, o jei nustatysime Darbo kodekso pažeidimų, jeigu truks, pavyzdžiui, pažymų iš kitų darbdavių , jei nustatysime aplaidumo atvejų, tikriausiai teks taikyti ir administracinio poveikio priemones“, – neatmeta G. Čepas.
Tačiau svarbiausia anot jo, kad iš to didžiulio tyrimo būtų naudos. „Darbo inspekcijos specialistai gilinsis į padėtį konkrečiose gydymo įstaigose, o savo įžvalgas ir nustatytas tendencijas perduosime Sveikatos apsaugos ministerijai. Tada ir paaiškės, kokio pobūdžio yra problemos“, – sakė jis.
Lietuvos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas neatmeta, kad kai kurios išvados gali paskatinti peržiūrėti bei patobulinti įstatymus.
