Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Premjero sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė pažymi, kad Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas aukštųjų mokyklų valdymo modelis pagal Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą nepažeidžia konstitucinės aukštųjų mokyklų autonomijos ir nėra jokio pagrindo keisti galiojantį įstatymą.
Šis teismas praėjusių metų spalio 28 d. išaiškino, kad įstatymų leidėjas turi numatyti tik specialų aukštųjų mokyklų valdymo santykių teisinį reguliavimą, o pagal jį didžiąją šių santykių teisinio reguliavimo dalį turi sudaryti pačių aukštųjų mokyklų nustatytas teisinis reguliavimas.
Darbo grupė atkreipia dėmesį, kad Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinti aukštosios mokyklos valdymo principai užtikrina, kad akademinė bendruomenė turi esminę galią priimant sprendimus. Aukštosios mokyklos taip pat gali siūlyti kandidatus į "išorinius" tarybos narius. Tokia nuostata gali būti numatyta konkrečios aukštosios mokyklos statute.
Vykdant Mokslo ir studijų įstatymą, į aukštųjų mokyklų valdymą įtraukiami visuomenės atstovai. Pusę tarybos narių skiria akademinė bendruomenė, pusę - Aukštojo mokslo tarybos teikimu švietimo ir mokslo ministras iš visuomenės pasiūlytų kandidatų, dar vieno nario kandidatūra priimama bendru ministro ir aukštosios mokyklos senato sutarimu. Universitetų ir kolegijų tarybos numato strateginius aukštųjų mokyklų tikslus, tvirtina aukštųjų mokyklų misijas, renka rektorius. Darbo grupė konstatuoja, kad tarybos sudarymo, atskaitingumo ir sprendimų priėmimo principai užtikrina, kad šios institucijos veikloje akademinė bendruomenė turi esminę galią priimant sprendimus.
Darbo grupei vadovavo teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius, į ją buvo deleguoti teisės specialistai, valstybės ir akademinių institucijų atstovai.
Paskelbus KT išaiškinimą, Vilniaus universiteto Senato komisija siūlė pavesti KT dar kartą įvertinti, ar visas Mokslo ir studijų įstatymas atitinka Konstitucijos nuostatas.
Atsižvelgdama į KT spalio 28 d. išaiškinimą, Senato komisija prašė kuo skubiau inicijuoti Mokslo ir studijų įstatymo straipsnių, tiesiogiai susijusių su šiuo išaiškinimu, įgyvendinimo atidėjimą, užkertant kelią akivaizdžiai Konstitucijos nuostatoms prieštaraujančių aukštųjų mokyklų statutų priėmimui.
Senato komisijos teigimu, paskelbus KT sprendimą tapo akivaizdu, jog dauguma Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintų valstybinės aukštosios mokyklos tarybos funkcijų yra ne kontrolės ir priežiūros, bet išimtinai aukštosios mokyklos valdymo funkcijos (pavyzdžiui, teisė nustatyti rektoriaus rinkimo tvarką bei jį skirti, teisė nustatyti aukštųjų mokyklų lėšų panaudojimo tvarką ir pan.), todėl jų priskyrimas ne iš aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės narių suformuotai institucijai - Aukštosios mokyklos tarybai - prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam aukštųjų mokyklų autonomijos principui.
