Trūksta aušktos profesinės kvalifikacijos darbuotojų
Prieš kelias savaites Vyriausybė patvirtino sąrašą profesijų, kuriems yra būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių Lietuvoje trūksta.„Keičiantis darbo rinkai pastebime, kad sparčiai ima trūkti aukštos kvalifikacijos specialistų. Pavyzdžiui, galime prognozuoti, kad 2020 metais šalyje reikės 10 tūkst. informacinių technologijų specialistų, o bendrai visose ES valstybėse IT specialistų poreikis išaugs iki 900 tūkst. Poreikis augs ir kitose srityje, ypač pramonės sektoriuje. Todėl jau dabar imamės priemonių, kaip galėtume paskatinti aukštos kvalifikacijos specialistus įsidarbinti Lietuvoje. Lengvesnės įsidarbinimo procedūros – viena iš priemonių, kaip valstybei padėti kompensuoti reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą ir išvengti darbo našumo stagnacijos. Žinoma, turime peržiūrėti ir savo švietimo sistemą, kad reikiamus specialistus galėtume išugdyti patys“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
Profesijų sąrašas bus taikomas išduodant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai darbdavys jį ketina įdarbinti ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui.
Taip pat darbdavys turės mokėti užsieniečiui ne mažesnį negu 1,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlygį. Jeigu aukštos kvalifikacijos reikalaujančios profesijos nėra profesijų sąraše, tokiam užsieniečiui Lietuvos darbdavys privalės mokėti ne mažesnį nei 3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą.
Ūkio ministras pažymi, kad užsieniečiui negalės būti mokamas mažesnis atlyginimas nei tokios pat profesijos atstovui lietuviui. „Nustatant atlyginimus, bus žiūrima į įdarbinančios įmonės ir to sektoriaus, kuriame dirbs užsienietis, vidutinį atlyginimą. Taip suveiks saugikliai, kurie neleis darbdaviui specialiai mažinti atlyginimų užsieniečiams. Kitaip tariant, jeigu lietuvis uždirbs, pavyzdžiui, dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą, tai ir užsienietis atitinkamai turės uždirbti dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlygį, nepaisant to, kad įstatyme numatytas minimalus dydis yra 1,5 vidutinio darbo užmokesčio“, – aiškina M. Sinkevičius.
Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 300 aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių, atvykusių pagal Mėlynosios kortelės direktyvą.
Šių profesijų jau nebereikia
Tuo pačiu metu Lietuvos darbo birža informuoja, kokių darbuotojų Lietuvos rinkai visai nebereikia.
„Lietuvos darbo biržos atlikta laisvų darbo vietų stebėsena rodo, kad nėra paklausos telefono stočių operatoriams, telefono stočių įrangos elektromonteriams bei telefono įrangos montuotojams, telegrafo operatoriams, telefono skirstiklio operatoriams, mašinininkams, sekretoriams stenografininkams,
Taip pat braižybos mokytojams, elektroninių gaminių braižytojams, mechaninių dirbtuvių technikams, videotekininkams, šulinių kasėjams, kaminkrėčiams, spausdinimo raidžių rinkėjams, spaudos štampo graveriams, spaudos formų liejimo mašinų operatoriams,
Lietuvos darbo rinkai irgi jau nebereikia radijo detalių lituotojams, radijo ryšio elektroninės įrangos montuotojams, batsiuviams taisytojams avalynės sukirpėjams, fotografinių juostų gamybos mašinų operatoriams, spalvotųjų nuotraukų spausdinimo mašinų operatoriams", - teigia Lietuvos darbo biržos atstovė.
