Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai yra dažniausiai pasitaikantis (60 proc.) su darbu susijęs sveikatos negalavimas. Visoje Europoje nuo šių sutrikimų kenčia milijonai darbuotojų, o darbdaviai patiria milijardus eurų nuostolių. Antra pagal dažnumą sveikatos problema – stresas darbe. 48 proc. Europos darbuotojų ne tik mano, kad stresas yra įprastas jų darbo vietoje, bet ir teigia, kad jis kaltas dėl 50–60 proc. dėl sveikatos sutrikimų praleistų darbo dienų.
Bendrovės BTA paskutinių šešių mėnesių duomenys rodo, kad darbuotojai, apdrausti papildomu sveikatos draudimu, nemenką draudimo sumos dalį išleidžia vaistinėse, įsigydami medikamentų, skirtų skausmui malšinti, nerimui bei stresui mažinti.
„Įsigyjama ne tik vaistų nuo skausmo, preparatų nuo peršalimo ligų ar priemonių imunitetui stiprinti. Pirkinių krepšelyje galima rasti širdies veiklą gerinančių, nervų sistemą raminančių bei stiprinančių papildų, įvairių arbatų, širdies lašų“, - sako asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.
Higienos instituto Profesinės sveikatos centro tyrimų skyriaus vadovės Birutės Pajarskienės teigimu, kaulų ir raumenų sutrikimai bei stresas darbe aktualūs ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos darbuotojams.
„Lietuvoje situacija panaši kaip ir visoje Europoje, tačiau iškalbingai atrodo faktas, kad dalis žmonių sveikatos sutrikimų dažnai tiesiogiai nesusieja su darbo specifika, mano, kad prastą savijautą lemia kiti veiksniai. Apie darbe patiriamo streso poveikį sveikatai jau kalbama vis daugiau, žmonės regis tampa sąmoningesni, tačiau vargu ar galima sakyti, kad jie ieško pagalbos“, – sako B. Pajarskienė.
BTA specialistas teigia, kad dažniausiai tenka padengti apdraustųjų gydymo išlaidas, medicinos konsultacijas ir tyrimus dėl įvairių sveikatos sutrikimų, antroje vietoje yra dantų gydymas, o trečioje – sveikatos stiprinimo procedūros. Pasak jo, populiarios ir oftalmologo bei dermatologo konsultacijos. Žmonės ieško priemonių, kaip spręsti problemas, kurias sukelia sausas, kondicionuojamas patalpų oras, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, akis varginantis ilgas žiūrėjimas į kompiuterio ekraną ar pertraukėlių gryname ore nebuvimas. Visa tai neišvengiamai atsiliepia odai ir akims ir greičiausiai dėl to apdraustųjų pirkinių krepšelyje gan dažnai pasitaiko odos bei akių priežiūros priemonių.
Anot B. Pajarskienės žmonės net ir identifikavę sveikatos problemų sąsajas su darbo sąlygomis palankiau vertina papildomą finansinį paskatinimą, o ne prašo darbdavio pakeisti ar pagerinti pačias darbo sąlygas.
„Skamba paradoksaliai, bet pastebiu, kad žmonės patirtinantys sveikatos problemų darbe geriau paprašo, kad jiems padidintų algą bet neprašo, kad problemos būtų sprendžiamos, o darbo sąlygos – gerinamos“, – sako Higienos instituto Profesinės sveikatos centro tyrimų skyriaus vadovė.
BTA specialisto duomenimis, papildomas sveikatos draudimas vis labiau populiarėja ir vis daugiau darbdavių rūpinasi savo personalo sveikata ir pasirenka šį draudimą kaip motyvavimo priemonę.
Lietuvos sveikatos draudimo rinka pernai augo 25 proc. iki 17,635 mln. eurų įmokų. Šiemet tikimasi dar spartesnio augimo.
