Vilioja privačia medicina
Visai neseniai viena iš Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių „Lidl Lietuva“ paskelbė visiems savo darbuotojams po bandomojo laikotarpio suteiksianti papildomą sveikatos draudimą. Tiesa, pati bendrovė konkrečių sumų, kiek konkrečiai per mėnesį dirbantysis galės skirti vizitams pas privačius gydytojus ar perkant vaistus, neatskleidžia.
„Bendro biudžeto, skirto šiam draudimui, neatskleidžiame, tačiau mūsų pasirinktas sveikatos draudimas yra orientuotas ne į sumą, kokia darbuotojai apdraudžiami, o į paslaugas, kurias jie gauna su draudiko apmokama dalimi.
Sveikatos draudimas galioja tokiomis pačiomis sąlygomis visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų pareigybių. O dėl paties sprendimo – taip, viena iš priežasčių, kodėl nusprendėme jį turėti, buvo pačių darbuotojų išsakytas poreikis vidinėse įmonės apklausose“, – paaiškino „Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas Valdas Lopeta.
Kaip tv3.lt paaiškino „Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovė Ingrida Žaltauskaitė, turint papildomą sveikatos draudimą, darbuotojui būna išduodama speciali sveikatos draudimo kortelė.
„Turint ją ir susirgus, galima nueiti į privačią gydymo įstaigą, kur jos paslaugos, priklausomai nuo turimo draudimo sąlygų, bus kompensuotos. Pavyzdžiui, įmonė darbuotojams kompensuoja 90 proc. paslaugų kainos, o vizitas klinikoje kainavo 100 eurų. Tokiu atveju iš savo kišenės darbuotojui reiks primokėti 10 eurų“, – sakė I. Žaltauskaitė.
„Lietuvos draudimo“ atstovės teigimu, sveikatos draudimą darbuotojams siūlo vis daugiau pačių įvairiausių sektorių įmonių. O artimiausioje ateityje šalies bendrovėms vis dažniau ieškant, kaip išlaikyti darbuotojus ar pritraukti naujų, esą sveikatos draudimas taps neatsiejama darbuotojo atlygio dalimi.
Būdas išsisukti nuo mokesčių
Įdarbinimo bendrovės „Manpower Lit“ vadovė Božena Petikonis – Šabanienė pripažino taip pat pastebinti vis dažnesnį sveikatos draudimo paketų siūlymą darbuotojams. Anot jos, tai ypač populiaru tarptautinėse įmonėse, veiklą vykdančiose paslaugų, pardavimo, IT ar finansų sektoriuose.
„Mūsų duomenimis, sveikatos draudimas yra populiariausia siūloma draudimo rūšis. Retesniais atvejais darbdaviai prisideda prie papildomo pensijų kaupimo ar gyvybės draudimo įmokų“, – sakė B. Petikonis – Šabanienė.
„Manpower Lit“ atstovė pridūrė, kad minėti sveikatos draudimai dažniausiai suteikia tam tikrą pinigų limitą, kuris gali būti panaudotas sergant ar patyrus traumą. Be to, įprasta darbuotojams šalia šios sumos pasiūlyti atskirą priedą, kuris gali būti panaudotas profilaktikai, skiepams, papildomiems tyrimams, vaistams ir sveikatinimo paslaugoms.
Tačiau nuo konkurentų vilionių įmonės savo darbuotojus vis dažniau saugo ir kitais būdais. B. Petikonis – Šabanienė sakė, kad itin dažnai sutinkama apmokėti asmenines telefono sąskaitas, išmokas šeimoms nelaimingo atsitikimo atveju, o taip pat ir įvairius patiekalus.
„Paplitusios ir darbuotojams suteikiamos nuolaidos įmonės gaminamiems produktams, taip pat maitinimui. Būna pilnai arba dalinai finansuojamas darbuotojo išsilavinimas“, – teigė „Manpower“ atstovė.
Tačiau įvardinti konkrečią vienos ar kitos skatinimo priemonės vertę eurais sudėtinga. Anot pašnekovų, tai dažniausiai priklauso nuo įmonės dydžio, darbuotojų skaičiaus ir jų sukuriamos vertės. Be to, vaidmenį vaidina ir įmonės derybinė galia su paslaugų, kuriomis norima motyvuoti darbuotojus, tiekėjais.
B. Petikonio – Šabanienės teigimu, papildomo sveikatos draudimo įmokos vieneriems metams gali svyruoti nuo kelių šimtų iki 1000 eurų vienam darbuotojui.
Tiesa, įmonėms papildomus pinigus skirti, pavyzdžiui, sveikatos draudimui apsimoka labiau, nei analogiška suma padidinti darbuotojo atlyginimą. Tokiu būdu sutaupoma išvengiant darbo užmokesčiui taikomų mokesčių.
