„Ši sutartis taikoma tik keliose Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, tačiau ir dirbantieji, ir darbdaviai ten jau nėra patenkinti tų sutarčių taikymu. Nulio valandų (arba nenustatytos apimties – red.) sutartis reiškia, kad darbdavys įsipareigoja įdarbinti darbuotoją ne mažiau kaip 8 val. per mėnesį.
Darbuotojas, turėdamas darbo sutartį, neturi socialinių garantijų, nes dirbdamas 8 val. jis neuždirba minimalaus atlyginimo, negauna draudžiamųjų pajamų, jam nesiskaičiuoja darbo stažas, nutraukęs šią darbo sutartį jis negauna jokios bedarbio pašalpos. Tad gali būti taip, kad žmogus teoriškai dirbs, o praktiškai ne“, – kalbėjo Lietuvos profesinių konfederacijų prezidentas Artūras Černiauskas.
Pelnas agentūroms
Kitas nenustatytos apimties darbo sutarčių pavojus, vardija pašnekovas, yra šešėlis. Pasak jo, su šiomis sutartimis atsiranda galimybė, kad darbuotojo darbo valandos būtų fiksuojamos tik tada, kai yra patikrinimas, nes įstatyme nėra įdėta saugiklių, kaip darbdavys turėtų fiksuoti ir informuoti, kada darbuotojas dirba, kada ne.
A. Černiausko nuomone, šios sutartys būtų naudingos tik laikinojo įdarbinimo agentūroms, kurios, anot jo, iš tokių sutarčių gerokai pasipelnytų:
„Laikinojo įdarbinimo agentūrų verslas dabar stringa dėl to, kad, jeigu jos įdarbina darbuotoją nuolatiniam darbui pas save, bet nesuranda, kuriai kitai įmonei išnuomoti tą darbuotoją, jos turi jam mokėti už prastovą, tad verslas yra mažokas. Jeigu jos įdarbina darbuotoją nenuolatiniams darbui, agentūros tariasi su gamyklomis, kad mokėtų už tai papildomai, o verslas tuo nesuinteresuotas. Nenustatytos apimties sutartis kaip tik ir leidžia įdarbinti žmones nuolatinio pobūdžio darbui ir aprūpinti darbu tik 8 val. per mėnesį. Tada agentūroms nereikia mokėti tos prastovos, o tam darbuotojui galės mokėti minimalų atlyginimą nepriklausomai nuo to, kiek gauna kiti kolegos, dirbdami toje pačioje pozicijoje, kuriai jis išnuomotas“, – kalbėjo profsąjungų atstovas.
Rojus darbdaviams
A. Černiauskas sutinka, kad šios sutartys tikrai sumažintų nedarbą, nes su jomis galima įdarbinti šimtus darbuotojų, tad valstybės mastu šios sutartys naudingos. Visgi darbuotojui, teigia jis, iš tokių sutarčių naudos nėra.
„Kai atėjo laikino įdarbinimo agentūros ir tas įstatymas, laikinasis darbas buvo skirtas tiems, kas negali dalyvauti pastoviai darbo rinkoje – studentams, pensininkams, motinoms, auginančios vaikus. Dabar viskas apsivertė visiškai kitaip: ir didelės įmonės, kad jiems nereikėtų sukti galvos dėl etatų, pakeičia nuolatinius darbuotojus išnuomotais darbuotojais, nes jiems taip daug paprasčiau. Kitas momentas – susirgus darbuotojui jam nereikia sukti galvos, kas jį pakeis. Tai yra rojus darbdaviams“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad įdarbintas pagal šią sutartį žmogus atsisakyti atvykti darbdaviui iškvietus gali tik du kartus, todėl jis nuolat turi būti pasiruošęs dirbti.
„Darbuotojams tai nieko gero. Kadangi šios sutarties taikymas išsigimė, tu nei pagautas, nei paleistas: turi darbo sutartį, o praktiškai nedirbi“, – sakė jis.
Geriau 8 val. nei nieko
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas tv3.lt nurodė, kad nenustatytos apimties darbo sutartis naudinga tiek patiems darbuotojams, tiek darbdaviams, tiek verslui.
„Čia yra paprastas pasirinkimas: arba žmogus dirbs bent 8 val., arba nulį valandų. Aišku, teorinėje situacijoje yra geriau, kad žmogus galėtų dirbti visą darbo laiką, tačiau taip ne visada būna: kartais neaišku, kiek bus to darbo ir ar reikės žmogų samdyti 40 val., todėl ir norima jį pasamdyti mažesniam laikui. Aš matau tik tokios sutarties pliusus“, – nurodė pašnekovas.
LLRI prezidento nuomone, klausimas dėl galimų piktnaudžiavimų, naudojantis šia sutartimi, yra rimtas, tačiau, jo nuomone, yra daugybė priemonių, leidžiančių užkirsti tam kelią.
„Ko ko, bet priemonių suvaldyti tokius dalykus Lietuvoje yra. Antras dalykas, reikia susimąstyti, kokio tipo darbo XXI a. reikės. Apskritai šitas 40 val. per savaitę darbas yra visiškas XIX, XX a. darbas, kuomet dauguma žmonių dirbo gamyklose ir kuomet darbas buvo matuojamas darbo valandomis. Paklauskit dabar bet kurio normaliai dirbančio žmogaus, ar jis skaičiuoja, kiek valandų dirba per dieną ir ar jis nuolat būna darbo vietoje, kai dirba. Jeigu tavo produktas kuriamas nešiojamu kompiuteriu, gali būti ir kavinėje, ir paplūdimyje, ir namie“, – kalba Ž. Šilėnas.
Pasak jo, kadangi yra įvairių darbo rūšių, reikia ir įvairių darbo sutarčių, dėl kurių apsispręsti turėtų pats žmogus, o ne, kalba Ž. Šilėnas, profsąjungos.
„Jei žmonės dirbs, kad ir laikinai, jie kažką sukurs, reiškias, sukurs ekonominę vertę, gaus atlyginimus, sumokės mokesčius į biudžetą. Kartais norai su realybe prasilenkia: juk jei negali nusipirkti „mersedeso“, geriau turėti „golfą“, nei išvis nieko neturėti“, -sako Ž. Šilėnas.
Ragina nesusižavėti
Konservatorius, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys nurodė, kad tokios sutartys padarytų darbo santykius lankstesnius, tačiau reikia įdėti ir saugiklius, kad jomis darbdaviai nepiktnaudžiautų:
„Tai yra naujų santykių forma, kuri galėtų būti taikoma – ypač studentams ar kitiems asmenims, kurie trumpam norėtų būti pasamdyti. Manau, kad tai darbo santykius padarytų lankstesnius – svarbu, kaip sukontroliuoti šią situaciją, kad nebūtų piktnaudžiaujama, kad nebūtų tikroji darbo sutartis suskaidyta mažais gabaliukais.
Turime rūpintis, kad žmonės gautų pajams su garantijomis, galėtų gauti kreditus ir t.t. Nenustatytos darbo apimties sutarčių bankai nepripažįsta kaip tikrų pajamų ir nevertina tokių žmonių kaip kredito gavėjų, nes tai yra atsitiktinės pajamos. Taigi patys žmonės turėtų atsakingai žiūrėti į tokias sutartis ir jomis nesusižavėti“, – kalbėjo R.J. Dagys.
Daug neaiškumų
Socialdemokratas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas teigia Seime balsavęs prieš nenustatytos apimties darbo sutartis.
„Šitoje sutartyje yra labai daug neapibrėžtumų. Žinant mūsų darbo jėgos neišprusimą teisiniuose klausimuose, žmonės gali pasirašyti ir tokią sutartį. Tačiau aš manau, kad kiekvienas iš mūsų nori turėti aiškų darbą, aiškų darbo užmokestį ir aiškias garantijas. Gal vienas kitas ir norėtų sėdėti namie ir laukti, kad juos pakviestų kažkiek padirbėti, tačiau ši problema šiandien jau sprendžiama. Juk visos didžiosios arenos neturi rūbininkių – ten ateina kelioms valandoms padirbėti jauni žmonės, kas vadinama darbuotojų nuoma.
Todėl man kelia nepasitikėjimą nenustatytos apimties darbo sutartis, kur yra labai daug neaiškių dalykų ir žinant ne visiškai kultūringą rinkos elgesį, bijau, kad dalis žmonių gali nukentėti“, – nurodė parlamentaras.
Seimas ketvirtadienį svarstymo stadijoje nubalsavo už parlamentarų Kęstučio Daukšio, Gintaro Steponavičiaus ir Irenos Šiaulienės pataisą dėl nenustatytos apimties darbo sutarčių įsigaliojimo. Naujajame Darbo kodekse numatyta galimybė sudaryti neterminuotas, terminuotas, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams bei sezoninio darbo sutartis.