Šioje srityje dirba Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkai ir studentai. Žmonių išteklių vadybos magistratūros studijų programos studentai šia tematika rašo baigiamuosius darbus. Darbo ir asmeninio gyvenimo balanso tematika yra Vadybos katedros prof. Vilmantės Kumpikaitės-Valiūnienės ir dr. Živilės Stankevičiūtės mokslinių interesų sritis.
Kodėl kalbame apie darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą?
Darbo ir asmeninio gyvenimo balanso koncepciją galima apibrėžti kaip sveiką ir produktyvų gyvenimą, kuris apima darbą, laisvalaikį ir meilę bei veiklas skirtas asmeniniam ir dvasiniam tobulėjimui, taip pat leidžia atsiskleisti asmens interesams ir vertybėms. Tai yra kontrastas gyvenimui, kuriame dominuoja darbas ir pagrindinis dėmesys yra skiriamas išoriniams interesams tenkinti.
Darbo ir asmeninio gyvenimo balanso problema tapo aktuali maždaug nuo 1990 metų. Šios problemos iškilimą nulėmė keletas priežasčių. Visų pirma, demografiniai ir socialiniai pokyčiai lėmė augantį moterų atėjimą į darbo rinką. Dirbanti mama tapo nebe išskirtinumu, o norma. Antra, technologiniai pasiekimai, tokie kaip mobilus telefonas, internetas, elektroninis paštas ir jų integravimas į darbo aplinką, paspartino informacijos perdavimą ir iššaukė darbo poreikių įsiterpimą į asmeninį žmonių gyvenimą. Trečia, dėl augančios pasaulinės konkurencijos, juntamas vis didesnis spaudimas organizacijoms ir jų darbuotojams, iš kurių reikalaujama vis didesnio lankstumo prisitaikant prie pokyčių. Demografiniai pokyčiai irgi turi nemažą įtaką, nes mažėjantis gimstamumas ir senstanti visuomenė sudaro prielaidas vis ilgiau „užsibūti“ darbo rinkoje vyresniems asmenims.
Nors anksčiau buvo pastebima, kad darbo ir asmeninio gyvenimo suderinamumas yra daugiau tarp moterų paplitusi problema, tačiau didėjančio darbo krūvio, globalizacijos procesų ir pažangių technologijų pasekmėje ši problema tapo aktuali visų lygių specialistams, dirbantiems tiek verslo, tiek ne verslo organizacijose, tiek moterims, tiek ir vyrams. Galima drąsiai teigti, kad šiandieninėje visuomenėje darbuotojui yra tikras iššūkis pasiekti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, tuo pačiu nesukeliant pavojaus savo sveikatai ir gyvenimo kokybei.
Prof. Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė atkreipia dėmesį, kad darbo ir asmeninio gyvenimo balansas yra siejamas su trimis pagrindiniais nūdienos iššūkiais: laiko valdymu, vaidmenų konfliktu ir artimųjų ar išlaikytinių priežiūra. Šiais klausimais pirmenybė formuojasi ne tik priklausomai nuo individualių vertybių ir polinkių, bet tuo pačiu ir atsižvelgiant į tikrovę ir objektyvius kiekvieno individo veiksnius. Pirmenybė darbo ir asmeninio gyvenimo požiūriu turi būti formuojama atsižvelgiant į apribojimus: kompromisas tarp to, kas yra pageidautina ir to – kas yra įmanoma.
Pirmieji tyrimai
Beveik prieš dvidešimt metų buvo atliktas tyrimas IBM kompanijoje, kuriuo buvo siekiama įvertinti nuotolinio darbo įtaką darbo ir asmeninio gyvenimo balansui. Nuotolinis darbas – tai viena iš plačiai paplitusių darbo ir asmeninio gyvenimo balanso programų, suteikiančių darbuotojams lankstumo, pasirenkant darbo vietą ir laiką. Dauguma darbuotojų naudoja nešiojamas informacinių technologinių priemones, leidžiančias darbą atlikti nuotoliniu būdu, neprisirišant prie ofiso.
Tyrime IBM kompanijoje dalyvavo tiek darbuotojai, dirbantys nuotolinį darbą, tiek darbuotojai, dirbantys ofise. Šio tyrimo rezultatai atskleidė didesnį nuotolinį darbą dirbančių darbuotojų produktyvumą ir ilgesnes darbo valandas, lyginant su tradicinį darbą dirbančiais darbuotojais. Taip pat, buvo nustatyta nedidelė teigiama nuotolinio darbo įtaka darbo ir asmeninio gyvenimo balansui ir neigiama įtaka komandiniam darbui. Žiūrint iš organizacijos perspektyvos – nuotolinis darbas padeda sumažinti išlaidas bei padidinti darbuotojų produktyvumą. Panašius rezultatus atskleidžia ir Europos darbo sąlygų tyrimas, kuris buvo atliktas 2010 m. 83 proc. moterų ir 87 proc. vyrų yra patenkinti darbo ir asmeninio gyvenimo balansu, toks pasitenkinimo lygis siejamas su lanksčiu darbo grafiku.
Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas Lietuvoje
Pasak dr. Živilės Stankevičiūtės, darbo ir asmeninio gyvenimo balanso tema Lietuvoje yra ne mažiau opi nei visų trokštamas Temidės teisingumas. Pokalbiai kaimynų dienose ar giminių susibūrimuose apie tai, kad darbe praleidžiate daugiau laiko nei Jums priklausytų pagal darbo sutartį ar nusiskundimai, kad neturite laiko vaikams, vyrui (žmonai) ir sau yra puikus disbalanso signalas. Darbo ir asmeninio gyvenimo disbalansas siejamas su darbuotojų “perdegimu” ir žemesniu produktyvumo lygiu. Darbuotojų „perdegimas“ ir žemas produktyvumo lygis sukelia didelių finansinių ir augimo problemų įmonėms ir verslui.
Viename iš Žmonių išteklių vadybos programos magistro darbų patektame tyrime buvo palygintos dvi Lietuvos organizacijos: viešojo ir privataus sektoriaus. Nors pagal respondentų imtį negalima daryti apibendrinančių išvadų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojai darbo ir asmeninio gyvenimo balansą vertina skirtingai. Didžioji dalis viešojo sektoriaus atstovų prasčiau įvertino savo darbo ir asmeninio gyvenimo balansą lyginant su privataus sektoriaus darbuotojais. Nors profesinių charakteristikų analizė rodo, kad privataus sektoriaus darbuotojai dirba daugiau valandų per savaitę, lyginant su viešojo sektoriaus darbuotojais, tačiau jie vis tiek geriau vertina darbo ir asmeninio gyvenimo balansą.
Kitos Žmonių išteklių vadybos programos magistrės tyrimas atskleidė sąsajas tarp profesinio ir asmeninio balanso bei pasitenkinimo darbu Lietuvoje, rodančias, kad augant balansui, didėja ir darbuotojų pasitenkinimas darbu. Be to, šis tyrimas atskleidė, kad respondentai savo profesinio ir asmeninio gyvenimo balansą vertina prasčiau, nei pasitenkinimą darbu. Įdomu, kad respondentai identifikuoja glaudų ryšį tarp situacijos šeimoje ir santykių su bendradarbiais; savo sveikatos būklės ir santykių su bendradarbiais, taip pat tarp darbo laiko / grafiko ir atliekamos veiklos turinio. Tyrimas atskleidė nuomonių skirtumus, priklausančius nuo dirbamo darbo laiko. Pagal rezultatus pastebima, kad 56 proc. respondentų, dirbančių 31-40 valandų per savaitę, mano, kad jų profesinis ir asmeninis gyvenimas yra subalansuoti. Tuo tarpu, 40 proc. respondentų, dirbančių mažiau kaip 20 valandų arba daugiau kaip 60 valandų per savaitę teigia, kad jų profesinis ir asmeninis gyvenimas yra nesubalansuoti.
Remiantis OECD duomenimis, labiausiai subalansuotas profesinis ir asmeninis gyvenimas yra nustatytas Nyderlanduose, Danijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Belgijoje. Didžiausias disbalansas nustatytas Turkijoje ir Meksikoje, kur darbo valandos yra labai ilgos.
Lietuva OECD tyrimo šalių sąraše nenurodoma. Tačiau mūsų kaimynės, Latvija ir Lenkija rikiuojasi gretimai viena kitos antroje sąrašo pusėje, rodančio darbo ir asmeninio gyvenimo nesubalansuotumą. Todėl galėtume tik daryti prielaidą, kad panaši situacija yra ir Lietuvoje.
Darbuotojas ir darbdavys - lygiaverčiai partneriai
Nūdienos verslo pasaulyje siekiant išsilaikyti konkurencinėje kovoje, organizacijos taiko įvairias strategijas pritraukti ir išlaikyti darbuotojus, kartu pripažįstant, kad žmonių išteklių valdymas gali sukelti ne tik teigiamų, bet ir neigiamų pasekmių darbuotojams. Manoma, kad darbo ir asmeninio gyvenimo balanso nebuvimas gali sukelti šias neigiamas pasekmes: dažnesnį nebuvimą darbe dėl ligos, įtemptus santykius tiek darbe, tiek namuose, didėjantį spaudimą, kuomet turima sudėlioti prioritetus: darbas ar namai. Tai leidžia spręsti, kad darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros sutrikimas gali sukelti pražūtingas pasekmes individui: stresas, prasta sveikata, motyvacijos trūkumas, darbo ir šeimos konfliktas. Europos darbo sąlygų tyrimo duomenimis, kuris buvo atliktas 2010 m., 25 proc. darbuotojų teigė, jog darbas daugiausia turėjo neigiamą poveikį jų sveikatai.
Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad net 77 proc. darbuotojų sutinka su teiginiu, kad darbuotojas gali dirbti geriausiai, kai darbas yra suderinamas su kitais gyvenimo aspektais ir net 75 proc. darbuotojų sutinka su teiginiu, kad darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimas visų pirma neša naudą darbdaviui.
Pritarimas buvo išreikštas ir nuostatai, kad , kad darbuotojai, kurių darbo ir asmeninio gyvenimo balansas yra suderintas, geriau aptarnauja klientus ir atsižvelgia į jų poreikius – 66 proc. darbuotojų sutiko su šiuo teiginiu. Įdomus faktas, kad tik 1 proc. darbuotojų sutiko su teiginiu, kad darbo ir asmeninio gyvenimo balanso problema kyla tik tiems darbuotojams, kurie rimtai nežiūri į darbą ir karjerą.
2001 metais panašus tyrimas atliktas Kanadoje. Jame dalyvavo 31571 privataus ir viešojo sektoriaus darbuotojų, kurie dirba didelėse organizacijose, turinčiose daugiau kaip 500 darbuotojų. Daugiau kaip du trečdaliai respondentų pritarė, kad jie susiduria su sunkumais siekiant užtikrinti teisingą darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Didelis darbo krūvis, su darbu susijusios kelionės, laikinas darbas, nuolatos vykstantys pasikeitimai organizacijoje ir suvokimas, kad reikia rinktis tarp darbo ir šeimos buvo įvardinta kaip pagrindinės priežastys, trukdančios pasiekti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą.
Esant darbo ir asmeninio gyvenimo disbalansui gali kilti ir darbo ir šeimos konfliktas, kuris yra apibūdinamas kaip tarpusavio vaidmenų konflikto forma, kai šeimos ir darbo vaidmenys yra abipusiškai nesuderinami. Darbuotojams tampa sudėtinga atlikti vaidmenis arba dėl ribotų išteklių (laiko ar energijos), arba skirtingų vaidmenų nesuderinamumo (darbuotojas versus šeimos narys). Tarp kitų veiksnių, sukeliančių konfliktą, literatūroje įvardijami ir organizaciniai veiksniai – darbo laikas ar per didelis darbo krūvis. Vienas iš Lietuvoje atliktų tyrimų (imtis - 375 respondentų) atskleidė, kad organizacijoms taikant žmonių išteklių tausojimo praktikas, traktuojant darbuotojus kaip lygiaverčius partnerius, skatinant darbuotojų dalyvavimą organizacijos veikloje, ugdant darbuotojų potencialą ar taikant darbo santykių lankstumą darbo ir asmenino gyvenimo konfliktas mažėja.
Taigi, darbuotojai ir darbdaviai turi rasti lankstų ir novatorišką sprendimą, kaip pasiekti maksimalų produktyvumą, nepažeidžiant darbuotojo gerovės, santykių su šeima ir kitų asmeninio gyvenimo aspektų. Priemonės bei instrumentai darbo ir asmeninio gyvenimo subalansuotumui egzistuoja. Tik ar mes jas žinome ir naudojamės? Tai jau atviras klausimas kiekvienam skaitytojui.
