Vienas iš būdų – persivilioti
AB Neaustinių medžiagų fabriko bendrovę vienija 16 įmonių. Tai – viena iš didžiausių Šiaulių regiono darbdavių. Fabrike dirba apie 1800 darbuotojų.
Artimiausiu metu įmonių grupė ketina įdarbinti 50 siuvėjų, trūksta ir minkštųjų baldų aptraukėjų. Šiaulių darbo biržoje surasti tinkamų darbuotojų Neaustinių medžiagų fabrikui nepavyksta.
„Darbo biržos klientai – nemotyvuoti. Jų kaita didelė, o naudos – mažai. Labai daug yra nekvalifikuotų žmonių, o geresnių darbuotojų nėra“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Neaustinių medžiagų fabriko generalinis direktorius Stanislovas Grušas.
Nebeturi reikšmės ir darbuotojų amžius. „Imam visus. Vyresni darbuotojai yra pastovesni, nebesiblaško. Jauni mobilesni – neilgai padirbę vienoje įmonėje, išeina į kitą. Jaunimui toks elgesys – normalu“, – šypsojosi generalinis direktorius.
Anot pašnekovo, vienintelis būdas surasti darbuotojų – juos persivilioti iš kitų įmonių, nes nebėra samdomų laisvų ir kvalifikuotų žmonių.
Prognozuojama, kad antrame ketvirtyje numatomas įmonių veiklos lėtėjimas. „Tai bus tinkamiausias laikas iš kitų įmonių susirinkti geriausius darbuotojus“, – neslėpė ketinimų S. Grušas.
Dalį darbo išvežė į užsienį
Kad katastrofiškai trūksta darbingų žmonių, S. Grušas sakė stebįs jau pusmetį.
„Viskas prasidėjo nuo pernai liepos, kai į vieną cechą reikėjo surinkti 150 darbuotojų, bet nepavyko“, – pasakojo įmonių grupės vadovas.
Teko ieškoti išeities. „Siuvimo paslaugas perkame kitose šalyse, ten, kur žmonių yra. Kadangi labiausiai trūksta siuvėjų, perkame siuvimo paslaugas. Šalys, į kurias iškėlėme dalį gamybos – Ukraina, Kinija, Bosnija“, – pasakojo S. Grušas.
Bet galutiniai Neaustinių medžiagų fabriko gaminiai yra sukuriami Lietuvoje, Šiauliuose.
Kuria motyvavimo sistemą
Vidutinis AB Neaustinių medžiagų fabriko grupės darbuotojo užmokestis sutampa ar yra šiek tiek didesnis už vidutinį darbo užmokestį Šiaulių regione ("į rankas“ – 1412 litų), bet šiek tiek mažesnis už šalies vidurkį ("į rankas“ – 1662 litai).
„Svarstome sukurti savą motyvavimo sistemą – mokėti priemokas už darbo stažą, kad žmonės neišsibėgiotų“, – svarsto S. Grušas.
Kai kuriose grupės įmonėse darbuotojų motyvavimo sistema jau veikia.
Darbo biržoje registruotiems bedarbiams patikimais darbuotojais tapti nepavyksta. „Bedarbiai – nekvalifikuoti ir nemotyvuoti“, – neslėpė S. Grušas.
Neranda specialistų
UAB „Ruvera“ vadovas Arūnas Rupšys sakė priimsiantis naujų darbuotojų, nes įmonė plečiasi. „Mielai jau dabar įdarbinčiau penkis naujus darbuotojus, bet nėra specialistų – chemikų, gerų vadybininkų. Taip pat reikėtų turinčių medicininį išsilavinimą. Manau, sunkiai jų rasiu ir ateityje“, – „Šiaulių kraštui“ pripažino A. Rupšys.
Anot jo, gerais laikomi motyvuoti darbuotojai, o jų rasti ypač sudėtinga.
Gal darbdaviai patys kalti, kad žmonės prarado norą dirbti, nes gauna per mažus atlyginimus?
„Atlyginimas mokamas už darbo rezultatą, – sako A. Rupšys. – Gerai dirbantis gali gauti net penkiskart didesnį atlyginimą už prastai dirbantį darbuotoją“.
Jo nuomone, nepaisant to, kad įmonėms sunku rasti darbuotojų, nedarbas tebėra viena iš skaudžiausių problemų. Ypač sunku darbo rasti vyresnio amžiaus moterims, jaunimui.
„Daug vidutinio amžiaus žmonių emigravo, vadinasi, darbingiausio gyventojų sluoksnio esame netekę“, – konstatavo A. Rupšys.
Iš užsienio darbuotojų jis įsivežti neplanuoja, nes dirbantiesiems vidaus rinkoje reikėtų mokėti lietuvių kalbą.
Bedarbių skaičius augo
Nors darbdaviai neranda darbuotojų, bedarbių skaičius Šiaulių apskrityje išaugo nuo 11, 4 iki 11,9 procento, Šiaulių mieste – nuo 8, 4 iki 8, 7 procento.
2012 metais mažiausia bedarbyste šalyje galėję pasigirti Šiauliai aplenkti – 2013 metų sausio 1 dienos duomenimis, bedarbystė Vilniuje sumažėjo nuo 9,3 iki 8,6 procento.
Didžiausias nedarbas mūsų regione yra Kelmės ir Akmenės rajonuose – 17,8 ir 17,3 procento. Radviliškio rajone – 12,8, Pakruojo – 12,6, Joniškio – 14,3, Šiaulių rajone – 10,5 procento.
Per 2012 metus Šiaulių darbo biržoje įregistruoti 30 548 bedarbiai, tai – 6960 arba 29,5 procento daugiau nei per 2011 metus.
Šiaulių darbo biržos direktoriaus Rimundo Domarko nuomone, mūsų regione išaugęs bedarbių skaičius – laikinas reiškinys, nes metų pabaigoje baigėsi terminuotos darbo sutartys, verslo liudijimai, kai kurie bedarbiai „grįžo“ iš viešųjų užimtumo programų.
„Jeigu bus šilta žiema, pajudės statybos. Eksportuojančios Šiaulių regiono įmonės nemažina tempų ir žada priiminėti naujų darbuotojų“, – teigė R. Domarkas.
Pasiūla ir paklausa skiriasi
Šiaulių darbo biržos direktorius pripažino, kad darbo užmokesčio tema su darbdaviais kalbėtis sudėtinga. Pagrindiniams specialistams ir vadovams mokami geri atlyginimai, kitiems darbuotojams – kuklūs.
Iki 1000 litų padidintas minimalus darbo užmokestis ne visada motyvuoja žmones dirbti. „Sudėjus mokamą bedarbio pašalpą, socialinę išmoką ir kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį, išeina panaši suma. Kam tada žmogui dirbti?“ – retoriškai klausė R. Domarkas.
Jis tikisi, kad Šiaulių miesto savivaldybėje rengiama tvarka, pagal kurią už pašalpas reikės atidirbti, padės atsijoti tuos, kurie nesąžiningai naudojasi parama.
Be to, maži atlyginimai didina šešėlinę ekonomiką. Žiemos metu dalis statybininkų dirba neoficialiai – užsiima butų remontais. Paspartėjusi daugiabučių namų renovacija turėtų grąžinti statybininkus iš šešėlio į normalų darbą.
Kita bėda – įmonės ieško kvalifikuotų specialistų, bet bedarbiai reikalavimų neatitinka.
R. Domarko žodžiais, Šiaulių universitetas ir kitos mokymo įstaigos – inertiškos, gyvenimas keičiasi greičiau, nei jos supranta, ko reikia darbdaviui.
„Įmonė, norinti apmokyti meistrus dirbti su šviesolaidžiu, turės juos siųsti į Daniją. Mokymai vienam žmogui kainuoja 10 tūkstančių litų, o pas mus tokių specialistų dar niekas nerengia“, – sakė direktorius.
Per 2012 metus Šiaulių darbo biržoje užsiregistravo 442 Šiaulių universiteto absolventai, iš jų įsidarbino 232 (52,5 procento). Sulaukta ir 252 Šiaulių valstybinės kolegijos absolventų, iš kurių įsidarbino 148 (58,7 procento).
Persikvalifikuoti įmanoma
Paklausiausios profesijos išlieka tos pačios: pardavėjai, tarptautinių krovinių vežimo vairuotojai, pardavimo vadybininkai, siuvėjai, plataus profilio statybininkai, virėjai, vairuotojai ekspeditoriai, administratoriai, buhalteriai.
Šiaulių darbo biržos direktorius R. Domarkas tvirtina, kad įmanoma persikvalifikuoti ar įgyti aukštesnę kvalifikaciją – tik reikia noro.
„Šiuo metu pagal naują programą persikvalifikuoti siunčiame 485 žmones, iš jų pusė – bedarbių, pusė – įspėti apie atleidimą. Sudaroma trišalė sutartis tarp Darbo biržos, darbdavio ir norinčiojo persikvalifikuoti“, – paaiškino direktorius.
Anot R. Domarko, kartais ieškantieji darbo nepamatuotai vertina save. Darbdaviai dar neskuba darbuotojų įsivežti iš užsienio. Išimtis – tolimųjų reisų vairuotojais dirbantys ukrainiečiai ir baltarusiai.
