Nedarbo lygiui šalyje siekiant per 13 proc., jaunimui, ypač neturinčiam patirties, susirasti darbą pagal specialybę vis dažniau tampa neįmanoma misija. Mat potencialūs darbdaviai vis dažniau ieško specialistų, jau turinčių bent kelių metų patirtį tam tikroje srityje. O tie, kurie krimto sunkius mokslus universitetuose ir neturėjo laiko dirbti, „išmetami“ iš darbo rinkos, net neįsigilinus į jų kompetenciją ir nedavus progos parodyti, ką gali. Vis dėlto rinkoje esama ir teigiamų poslinkių: įmonės, besivadovaujančios filosofija, kad žmogų reikia ugdyti, o tik paskui iš jo reikalauti ir gauti grąžos, ieško darbuotojų inovatyviais būdais. Vienas iš jų – bendri projektai su studentais.
Šių metų vasarį tarptautine ekspedicija užsiimanti bendrovė „Abipa Logistics“ metė iššūkį ne tik sau, bet ir kitiems rinkos dalyviams, besiskundžiantiems, kad sunku rasti kompetentingų darbuotojų, galinčių atsakingai dirbti transporto sektoriuje. Įmonės darbuotojai išsikėlė sau tikslą – surasti žmonių ne vien per darbo skelbimus, pažintis ar rekomendacijas, bet ir per bendrus projektus su studentais, kremtančiais transporto inžinerijos ir vadybos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Metų pradžioje įvyko studentų ir „Abipa Logistics“ darbuotojų susitikimas boulingo klube. Jo metu studentai galėjo ne tik linksmai praleisti laiką žaisdami boulingą, bet ir gilintis į praktinio darbo specifiką. Neformalaus susitikimo metu studentams buvo kur kas lengviau atsiskleisti ir parodyti gebėjimą bendrauti. Aštuonis mėnesius vykusių susitikimų metų bendrovės specialistai galėjo įvertinti, ar jauni šie jauni žmonės galėtų pritapti prie kolektyvo, suprasti įmonės vertybes. Keli iš jų buvo pakviesti atlikti praktiką, o rugpjūčio pabaigoje ten trys VGTU studentai, anksčiau niekada nedirbę logistikos srityje, pasirašė darbo sutartis ir gavo unikalią galimybę ne tik kasdien mokytis, tobulėti, bet ir užsidirbti.
Projektas, laužantis nusistovėjusius stereotipus
„Abipa Logistics“ administracijos ir personalo vadovė Asta Diržininkaitė paklausta, kodėl pasirinko tokią darbuotojų paieškos formą, sako: „Yra kelios priežastys, kodėl mes taip nusprendėme. Pirmiausia ieškome gerų ir lojalių darbuotojų. Kadangi šiandien Lietuvoje yra ganėtinai sudėtinga rasti puikių darbuotojų, tai nusprendėme orientuotis į jaunus studentus, kuriuos po truputį „auginsimės“.
Be to, anot pašnekovės, dabar labai daug žmonių emigruoja, nors galėtų dirbti ir Lietuvoje. Deja, čia studentai, baigę universitetus, susiduria su problema, kad be patirties niekas nepriima jų į darbą.
Įmonės atstovė nusiteikusi optimistiškai, ji tikisi, kad kitos įmonės paseks „Abipa Logistics“ pavyzdžiu, nes jaunimą reikia ugdyti.
Boulingas pasirinktas tai pat neatsitiktinai – tai gana populiari ir judri pramoga, kuri nevaržo žmonių, todėl žaisdami gali susipažinti ir pabendrauti.
VGTU ketvirto kurso studentas Ernest Kisel – vienas iš tų, kuriam pavyko sudalyvavus projekte laimėti darbo vietą. Šiuo metu vaikinas dirba Kompleksinių sprendimų skyriuje krovinių koordinatoriumi.
„Prieš prasidedant projektui, aš jau kurį laiką ieškojau darbo, tačiau nesėkmingai, nes aktyviai mokantis darbo pagal specialybę nebuvo galimybės suderinti su studijomis. Prie projekto prisijungiau iškart, kai tik apie jį sužinojau. Reikėjo praeiti atranką ir tuomet prasidėjo daugiau kaip pusę metų trukęs procesas – susitikimai ir profesiniai pokalbiai kas mėnesį. Pradėjės dirbti supratau, kad logistikos srityje veikdamas turi turėti itin stiprų atsakomybės jausmą. Juk darbas su žmonėmis ir labai universalus. Kokių savybių reikia? Pirmiausia tikslumo, atidumo, empatijos – kad suprastum, ko reikia klientui. To esame kasdien mokomi. Dabar labiausiai noriu įgauti kuo daugiau patirties. Universitete išmokti dalykai padeda, tačiau to neužtenka. Linkiu studentams anksčiau susimąstyti apie darbą. Mano galva, reiktų pradėti dirbti iki studijų baigimo, nes žmogus tada dirba konstruktyviau, o kai tik studijuoji, tai mažiau padarai“, - svarsto E. Kisel.
Studijuoti nedirbant – prabanga?
Olga Semeško, Rusijos ofiso pardavimo skyriaus vadovė, įsitikinusi, kad studijuoti nuo pirmo iki paskutiniojo kurso universitete nedirbant – prabanga.
„Kodėl? Todėl, kad tai ne visi sau gali leisti ir dėl to, kad reikia stipriai kovoti už savo vietą po saule. Žinoma, tai nereiškia, kad reikia užkariauti labai didelius darbų kalnus, bet juk galima pradėti nuo mažų darbų. Iš praktikos žinau, kad norint viską įmanoma suderinti. Kai ateina žmonės po ketvirto kurso baigimo pas darbdavį ir nežino, kas yra darbdavio ir darbuotojo santykiai, kokia yra normali darbo diena ofise ar darbo santykiai kolektyve, man mažų mažiausiai keista“, - dėsto O. Semeško.
Specialistė įsitikinusi, kad bendri studentų ir potencialių darbdavių projektai irgi ne visada atneša naudos. „Ar tai bus veiksminga, priklauso nuo to, ar darbdavys sugeba atrinkti darbuotojus, o atrinkęs ar turi sudaręs konstruktyvią mokymo sistemą, kad galėtų parengti darbuotoją ne chaotiškai, o kryptingai“, - aiškina O. Semeško.
Tai patvirtina ir įmonės Kompleksinių sprendimų skyriaus vadovas Audrius Česnauskas, kasdien mokantis į darbą priimtus VGTU studentus. „Kai įmonėje buvo pristatyta mintis, kad bus studentų, tai reikėjo gerai pagalvoti, kur jiems atrasti nišą. Visų pirma, buvo suteikta galimybė atlikti praktiką, kad pažiūrėtume, kaip orientuojasi, ką veikia atėję, o paskui supratome, kad jie gali dirbti, jei teisingai žmogų nukreipi, išaiškini, kaip veikia sistema. Juk jauni žmonės yra kur kas imlesni ir kompiuterinio raštingumo, ir užsienio kalbų prasme. Jei įmonėje yra veikianti mokymų sistema, studentai – idealus variantas. Juk jie „užauga“ ir tampa visaverčiais darbuotojais“, - kalba A. Česnauskas.
Pašnekovas paklaustas, kaip „Abipa Logistics“ išsprendė minėto chaoso darbe problemą – juk nauji žmonės nuolat klausinėja, atitraukdami specialistų dėmesį nuo savų darbų – sako, kad tai pavyko padaryti nesunkiai, vadovaujantis įmonės filosofija.
„Pagrindinis dalykas visos įmonės mastu – niekada negalima klausiančio žmogaus atstumti, išvaryti, turi aiškinti, mokyti. Žinoma, jei klausia to paties dešimtą kartą, gal ir galima kitaip sureaguoti? Vis dėlto geriau vieną kartą sugaišti laiko teisingai paaiškinant, kad paskui žmogus padarytų viską teisingai. Dirbdamas su studentais supratau, kad jie nebijo parodyti, kad kažko nežino, o tai – pagirtina. Juk tikslas – dirbti savarankiškai. Pas mus įmonėje kiekvienas žmogus, kuris pasiekė rezultatų, gali vadovauti kitiems ir mokyti pasiekti tų pačių rezultatų“, - aiškina A. Česnauskas.
Dėstytojai žiūri lanksčiau, jei studentai dirba pagal specialybę
VGTU akademinės bendruomenės nariai džiaugiasi bendrais projektais su Lietuvos logistikos bendrovėmis, dirbančiomis tarptautinėse rinkose. Universitetas yra pasirašęs net kelias bendradarbiavimo sutartis su ekspedicijos bendrovėmis. Jos priima studentus atlikti praktiką, teikia temas baigiamiesiems darbams, o gabiausius absolventus – įdarbina.
Kšyštof Matusevič, „Abipa Logistics“ gavęs krovinių koordinatoriaus asistento darbą, sako, kad dėstytojai kur kas palankiau žiūri, jei paskutiniųjų kursų studentas negali dalyvauti paskaitoje dėl to, kad dirba kvalifikuotą darbą pagal specialybę. „Darbą bandysiu derinti su studijomis, nes esu ketvirtame kurse ir šie metai nebus lengvi, tačiau dėstytojai supratingesni, jei mato, kad ne šiaip kuo užsiimi, o kloji pamatus savo ateičiai. Džiaugiuosi galėdamas dirbti, nes universitete daugiau dėmesio kelių transportiui, o įmonėje – daugiau dirbame su jūrų, oro transportu“, - patirtimi dalijasi studentas.
VGTU ketvirtakursis Erik Dulko, dirbantis krovinių koordinavimo asistentu, pripažįsta, kad darbo derinimas su studijomis – iššūkis, ypač tada, kai neturi patirties. „Pradėjęs dirbti nuolat galvodavau, ar gerai padarysiu. Dėl praktikos trūkumo lydėjo netikrumas. Daugiausiai naudos davė praktinis bendrovės specialistų aiškinimas – kiekvieno veiksmo parodymas. Nepasitikėjimas savimi davė ir privalumų, nes paklausęs gaudavau atsakymą ir pasiekdavau maksimumą kiekviename veiksme, net ir paprasčiausiame“, - kalba E. Dulko.
„Abipa Logistics“ darbuotojai apibendrina, kad žmogus turi būti orientuotas į klientą, įsiklausantis. Reikia daug mokytis, bet svarbu, kad žmonės prisiderintų prie įmonės vertybių.
Startuoja nemokamos logistikos pamokos
Rugsėjo 26 d. „Abipa Logistics“ kartu su informaciniu transporto tinklalapiu vezejugidas.lt tęsia pradėtą projektą ir papildo jį naujomis veiklomis – startuoja praktinės logistikos pamokos studentams, kurias ves bendrovės specialistai. Jos bus struktūruotos pagal įmonės veiklos sritis. Potencialūs darbuotojai galės susipažinti su praktinio darbo elementais, sužinoti, kaip teorinės žinios taikomos konkrečiame darbe. Norintys prisijungti jau šiandien gali susiekti su vezejugidas.lt darbuotojais ir gauti detalesnės informacijos.
Pažangiai mokslo ir verslo ryšius vertina transporto portalo vezejugidas.lt redaktorė ir viena iš renginio organizatorių – Žydrė Dargužytė. Pasak jos, transporto sektoriuje dirbančiai įmonei globalaus verslo aplinkoje jau nebeužtenka vien paskelbti darbuotojų atranką internete. „Vis daugiau dėmesio tarp potencialių darbdavių sulaukia socialiai atsakingi verslininkai. Kuo daugiau dėmesio jaunam specialistui, tuo didesnė tikimybė, kad jis, būdamas itin judrus dėl tarptautinių galimybių ir asmeninio pasirengimo, bus lojalus įmonei“, – svarsto Ž. Dargužytė.