Nuo sausio 1-osios, kai Šiaulių mieste socialinių pašalpų gavėjai pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai, redakcijoje netyla telefonai.
Vieni džiaugiasi, kad galų gale ir mūsų mieste žmonės, gaunantys socialinių pašalpų ir kompensacijų, už tai „atidirba“, kiti piktinasi, kad visuomenei naudinga veikla neapmokama kaip viešieji darbai, treti nepatenkinti, nes jiems patiems ar jų artimiesiems dabar tenka tuos darbus atlikti.
Nors tai jau ne naujovė – daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių pašalpų gavėjai jau seniai darbuojasi visuomenės labui.
Emocijos liejasi per kraštus
Šiaulių miesto savivaldybės taryba dar praėjusių metų lapkričio 29-ąją patvirtino gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašą, parengtą pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą tvarką. Tad, rodos, šiauliečiai jau turėjo laiko apsiprasti su mintimi, kad darbingo amžiaus, sveiki socialinių pašalpų gavėjai nuo sausio bus siunčiami atlikti visuomenei naudingų darbų.
Tačiau, kaip teigia Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė, aistros, pasiūlius žmonėms padirbėti, tiesiog užverda. Kai kam nekvalifikuotus darbus atlikti trukdo išsilavinimas, kažkam – sveikata, o kai kas už dyką nesiruošia nė piršto pajudinti.
Todėl šį sausį Socialinės paramos skyriuje emocijos liejasi per kraštus, o Socialinių išmokų poskyrio vedėja nespėja atsakinėti į skundus, nors, kaip minėta, padirbėti siūloma tik ne jaunesniems kaip 18 metų nedirbantiems, nesimokantiems ir nedalyvaujantiems aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingo amžiaus žmonėms, kurie šešis mėnesius gavo socialinių pašalpų ir kompensacijų. Tie, kurie yra senatvės pensijos amžiaus, nėščiosios, auginantys lopšelių-darželių nelankančių vaikų, slaugantys ligonius, neįgalūs, sergantys, net nekviečiami į visuomenei naudingą veiklą.
O ir siūlant visuomenei naudingus darbus – aplinkos tvarkymą, želdinių priežiūrą, veiklą socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose, pagalbą teikiant socialines paslaugas, organizuojant renginius – atsižvelgiama į kiekvieno žmogaus profesinį pasirengimą, sugebėjimus, pomėgius, net gyvenamąją vietą. Be to, už kiekvieną piniginės socialinės paramos teikimo mėnesį visuomenei naudingos veiklos trukmė yra
40 valandų per mėnesį – iki 4 valandų per dieną.
Taigi visuomenei naudinga veikla siūloma ne tiek daug socialinių pašalpų gavėjų – tik daliai.
Dirba jau per 400 žmonių
Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja V. Rimšienė sako, kad nedalyvautiems visuomenei naudingoje veikloje be pateisinamų priežasčių, pagal įstatymą šešis mėnesius nebeskiriamos socialinės pašalpos (skiriamos tik vaikams) ir kompensacijos.
Vadinasi, visiškai neturintis pajamų žmogus netenka 350 litų socialinės pašalpos, antrasis šeimos narys – 80 procentų pašalpos dydžio, trečiasis – 70 procentų ir taip toliau, jau neskaitant kompensacijų už šildymą, vandenį ir visa kita.
Tad suprantama, kad viso to nenorintiems netekti žmonėms verta imti Socialinės paramos skyriaus siuntimus ir skubėti pas visuomeninės naudingos veiklos organizatorių.
Taip dauguma pašalpų gavėjų ir daro. Kaip teigia tik dvi savaites Švietimo centre dirbanti visuomeninės naudingos veiklos organizatorė-specialistė Skimutė Murauskienė, nuo mėnesio pradžios visuomenei naudingus darbus dirba jau daugiau kaip keturi šimtai žmonių.
Juolab kad jų pareikalavimas yra didelis.
Pavyzdžiui, Medelyno progimnazija vidaus ir lauko darbams norėtų net dvidešimties, „Sandoros“ progimnazija – ne ką mažiau. Kiek mažiau norinčių talkininkų yra kitose miesto švietimo įstaigose, lopšeliuose-darželiuose, globos namuose ir kitur.
Ar su siuntimais pas organizatorę atėję žmonės jau būna „nuleidę garą“ Socialinės paramos skyriuje, ar jau susitaikę su mintimi, kad reikės dirbti, nes S. Murauskienė teigia, kad čia konfliktinių situacijų nekyla.
Sudėtingiausia esą jai priimti visus atėjusius, nes per dieną tokių būna iki 50, o suteikti visą reikalingą informaciją apie būsimus darbus ir visa kita įmanoma tik šiek tiek daugiau nei trisdešimčiai.
„Dauguma iš ateinančių su siuntimais 120 darbo valandų – perkopę penkiasdešimtmetį vyrai ir moterys, nors yra ir jaunų, vienas kitas – įgijęs aukštąjį išsilavinimą, – sako visuomeninės naudingos veiklos organizatorė. – Darbdaviai kol kas jais nesiskundžia, o būna, kad ir paskambina padėkoti.“
„Žmonės ateina nusiteikę dirbti“
Vienas iš tokių patenkintų darbdavių yra „Sandoros“ progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis.
„Žmonės ateina nusiteikę dirbti, ne tokie, kaip siųsti viešiesiems darbams. O jei vienas kitas ir patingintis, tai kiti supranta, kad turi atidirbti, – pasakoja K. Šaltis. – Pirmiausiai atėjusiųjų klausiame, kuo dirbę, kokia kvalifikacija, jei su aukštaisiais – aišku, šluotos nepaduodame.“
Todėl progimnazijoje ilgai darbo nesurandanti magistrė dirba kompiuteriu, nuotraukas tvarko, staliai čia atnaujina baldus, kiti tvarko mokyklos teritoriją. O ir planų dar ateičiai progimnazijoje yra begalė, nes dėl finansavimo sumažinimo praėjusiais metais čia buvo atleisti ir sargai, ir kiemsargis, ir pagalbinis darbininkas. Čia dar reikia sutvarkyti mokyklos rūsius, kitas patalpas. Todėl progimnazijoje ir dirba 17 atsiųstųjų visuomenei naudingai veiklai.
„Keli iš jų yra tokie geri darbuotojai, kad jei tik būtų etatų, pats įdarbinčiau, o jei juos norėtų įdarbinti kiti – kuo puikiausių rekomendacijų duočiau“, – sako „Sandoros“ progimnazijos direktorius.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
