Viktorija baigė universitetą su pagyrimu, tačiau diplomas taip ir guli rašomojo stalo stalčiuje. Moteris anksčiau varžėsi sakyti, tačiau dabar neslepia, kad turi galimybę nedirbti ir su malonumu ja naudojasi.
Iš tiesų ne taip jau mažai moterų mieliau renkasi šeimą, o ne darbo karjerą, nors visuomenėje apie namų šeimininkes sklando daugybė pasenusių stereotipų. Kiek juose tiesos?
Darbas skatina pasitempti
Paplitusi nuomonė, kad dirbanti moteris labiau suinteresuota rūpintis savo išvaizda. Tačiau iš tikrųjų anaiptol ne visos įstaigų darbuotojos išvaizdžios, ir namų šeimininkės nebūtinai vilki apsitrynusius chalatus.
Mūsų išvaizda priklauso nuo daugelio veiksnių: kiek reikšmės tam teikia pats žmogus, kokios finansinės galimybės ir kt. Vis dėlto laiko savo išvaizdai puoselėti namų šeimininkės turi daugiau.
Savo vertės pajautimas
Namų šeimininkė – tarsi antrarūšis žmogus. Iš tiesų daug lemia sutuoktinio požiūris. Kita vertus, jeigu vyras žvelgia į žmoną kaip į tarnaitę, tai nesvarbu, dirba moteris ar ne.
Be to, neteisinga manyti, kad namų šeimininkė kur kas labiau priklausoma negu dirbanti moteris. Darbe mes priklausome nuo viršininkų, kolegų, ekonominės firmos situacijos, nuo bendrosios padėties rinkoje, šalyje ir nuo daugybės kitų aplinkybių.
Gerovės trapumas
„Šiandien jis vyras, o rytoj...“ Šia fraze pasakoma viskas. Todėl daugelis mano, jog moteriai būtina dirbti bent jau tam, kad išsaugotų savo darbo įgūdžius, neprarastų kvalifikacijos ir, aplinkybėms prispyrus, sugebėtų išlaikyti save ir vaikus. Kaip toje patarlėje: „Duok dieve viską mokėti, bet ne viską daryti.“
Apsidrausti gali padėti, pvz., darbas nevisą darbo dieną ar laisvalaikio pomėgis, kuris prireikus galėtų tapti pajamų šaltiniu.
Vaikai – lepūnėliai
Manoma, kad namų šeimininkių vaikai kenčia nuo pernelyg didelės globos. Tačiau gyvenimas rodo, kad dažniausiai būna išlepinti močiučių auklėjami dirbančių ar besimokančių moterų vaikai.
Jeigu atrodo, kad jūsų vaikai tampa pernelyg „naminiai“ ir išlepinti, atiduokite juos į vaikų darželį arba paprasčiausiai suteikite jiems šiek tiek daugiau laisvės.
Našta šeimai?
Iš pirmo žvilgsnio akivaizdu, jog nedirbantis suaugęs žmogus apsunkina šeimos biudžetą.
Kita vertus, nemažai moterų sėdi namuose būtent tam, kad sutaupytų. Viktorijos šeimoje trys vaikai, dirba vienas tėvas. Motina atsikelia ankstyvą rytą, kad išlydėtų vyrą į darbą, vyresniuosius vaikus – į mokslus. Jauniausioji dukra, kuriai penkeri, lieka su motina.
Leisti vaiką į vaikų darželį reikštų papildomas išlaidas. Moteris žino, kur įsigyti pigesnių maisto produktų, drabužius vaikams siuva ar mezga pati. Skanių ir sveikų patiekalų paruošia iš paprasčiausių produktų, šeima nežino, kas yra pusgaminiai. Žiemai priruošia konservų, uogienių. Šeima turi sodą, kuris irgi pareikalauja nemažai laiko. Pridėjus sutaupytas išlaidas jos pačios drabužiams, transportui, šeimai maitinti – susidaro graži pinigų suma.
Taigi atmeskime stereotipus. Ne kiekvienas darbas suteikia mums didelių saviraiškos galimybių ir leidžia normaliai užsidirbti. Ar galima teigti, kad moteris, besikelianti šeštą valandą ryto ir grįžtanti pavargusi namo temstant, gyvena labiau visavertį gyvenimą nei ta, kuri ramiai išlydi namiškius, be skubos sutvarko būstą, nueina į kirpyklą, aplanko motiną ar draugę, paskaito žurnalą ir pagamina skanią vakarienę?
Parengė Dovilė Klimaitė
