Rokiškietei I. Žigajevai likimas nepagailėjo skaudžių smūgių, penkiametė jos dukrelė Urtė kenčia generalizuotą epilepsiją, diskinezinį cerebrilinį paralyžių bei įgimtą hidrofrozę. Mažametė negali gyventi be gastrostomos ir aspiratoriaus.
Šventes sutiks ne namuose
Šiandien šeimą ištiko dar vienas išbandymas. Net ir laukiamiausias metų šventes Urtė su savo mama, deja, sutiks ne jaukiuose namuose. Šiuo metu mergytė itin serga, jai reikalingas aplinkinių palaikymas ir nuoširdus tikėjimas.
„Praeitą naktį miegojome tik valandą laiko, Urtė vėmė juodos spalvos skysčiu. Visą dieną dejavo, temperatūra vis kilo iki 39, o numušti pavykdavo tik iki 37,8. Vakare ir vėl vemti pradėjo, prasidėjo traukuliai“, – pasakoja I. Žigajeva.
Urtę nedelsiant teko vėl perkelti į reanimaciją. Šiandien mergaitė nebevemia, po truputį pradėjo valgyti. Tačiau temperatūra nesiliauja kilti.
„Trūksta ir deguonies, todėl pajungta deguonis. Vakar kartojo tyrimus, jie dar blogesni. Bet aš labai tikiu savo mergaite. Ji tikrai nepasiduos ligai. Ištvers ir vėl džiugins mus, taip pat ir jus, savo šypsena“, – sako Urtės mama.
Trokšta būti su dukrele
„Vis pagalvodavau, kad sunku toks gyvenimas, vis ligoninės, namai, vėl ligoninė. Uždaryta tarp keturių sienų. Bet dabar, kai ji ne su manimi, mano širdis lyg išplėšta iš krūtinės. Kiekvieną sekundę galvoju apie ją. Ir graudinuosi, kai pagalvoju, kad gal jai reikia manęs?
Gal nori, kad priglausčiau prie savęs ją? Kad panešiočiau, pasupčiau? Taip sunku, būt atskirai. Aš gyvenu, tik kai ji su manimi. Kad ir kaip sunku kartais būna, bet mano gyvenimas yra Urtė. Esu laiminga, tik kai ji laiminga būna su manim. Ir laukiau švenčių, kad būtume namuose...
Nebereikia švenčių namuose. Didžiausia šventė bus, kai ji bus su mumis, džiugins savo didžiule šypsena ir spindinčiomis akimis“, – jautriai žodžius renka pašnekovė.
Primename anksčiau aprašytą Urtės istoriją:
Rokiškyje Indrė Žigajeva gyvena drauge su savo vyru ir penkiamete dukrele Urte. Dar prieš kurį laiką Indrės istorija buvo nuskambėjusi plačiai spaudoje.
Dėl tokios savo dukros būklės, mama kaltino būtent Rokiškio ligoninės medikę. Neįgalią dukrą auginantys tėvai tikėjosi iš Rokiškio ligoninės prisiteisti 130 tūkst. eurų neturtinės žalos. Tačiau Panevėžio apygardos teismas neįžvelgė gimdyme dalyvavusių medikų aplaidumo.
Itin žaibiškas gimdymas
Kaip dabar prisimena Urtės mama Indrė, jos nėštumas buvo iš tiesų labai geras ir lengvas. Pati moteris tikina, kad tokio nėštumo linkėtų kiekvienai moteriai. Vieną rugsėjo dieną pajutusi stiprų maudimą nugaroje, moteris nusprendė dėl viso pikto nuvažiuoti į ligoninę ir čia laukti gimdymo.
„Galvojau, kad taip bus saugiau. Kai atvažiavau, man gimdos kaklelis buvo atsivėręs 6 cm, nuleido vandenis ir po penkiolikos minučių prasidėjo stiprūs sąrėmiai. Man atrodė, kad aš jau gimdau, bet man liepė nestumti, nes vaikas iškris ant žemės. Kol gydytojai susiruošė, du kartus pastūmiau ir dingo sąrėmiai.
Tada jie panaudojo vakuuminį ekstraktorių, kuriuo bandė ištraukti vaiką. Traukė jie net penkis kartus. Padėjo Urtei ne lengviau gimti, o tiesiog išplėšė mano vaiką“, – tikina I. Žigajeva ir prisimena sunkų savo dukros kelią jau nuo pirmųjų dienų:
„Tada lūžo kaukolė, mergaitė užduso, išsiliejo kraujas į smegenis. Ją atgaivino tik po pusvalandžio, vėliau sekė sepsis, meningitas... Ir dabar jau turime, ką turime“, – nusivylimo neslepia pašnekovė.
Namo grįžo tik po 2 mėnesių
I. Žigajeva su savo dukrele Urte namo grįžo tik po dviejų mėnesių. Kaip prisimena Urtės mama, iš pradžių mergaitei prasidėjo epilepsijos priepuoliai, ji valgydavo pro zondą, įkišta į nosį, nelaikė galvos, nesėdėjo, pati negėrė skysčių, prasidėjo plaučių uždegimai.
Dabar Urtei jau penkeri, tačiau per savo gyvenimą ji turėjo 21 plaučių uždegimą, 10 – inkstų ir tris sepsius, begalę šlapimo takų uždegimų, kraujagyslių tromboflebitą.
Medikai Urtės mamą tikino nusiteikti, kad į ligoninę teks grįžti kas dvi savaites. Rekordas išbūtas namuose be ligoninių – du mėnesiai. Kiekvieną kartą moteriai tenka važiuoti šimtą kilometrų iki Panevėžio ligoninės, kur yra gydoma Urtė.
Naktimis Urtė miega gerai, nes ji gauna specialių vaistų. Atsikėlusi ryte, mergaitė būna žvali ir linksma, tačiau jau nuo pusdienio, mergaitę tenka judinti iki pat miego laiko. Tam specialiai Urtės tėtis jai sukūrė unikalią kėdutę. Nuo kompiuterinės besisukiojančios kėdės jis nuėmė atlošą ir uždėjo sėdimą dalį nuo vežimo.
Kadangi Urtė ramiai nepagulėtų, tokia kėdutė leidžia išlikti mergaitei veiksme.
Tačiau mergaitė ištisai serga, o net ir menkiausia sloga jai iššaukia plaučių uždegimą. Kaip tikina mergaitės mama, yra belikę vos 3-4 antibiotikai, prie kurių mergaitės organizmas dar nėra pripratęs.
Reikalingas specialus pienelis
Urtei yra reikalingas ir specialus pienelis. Prieš kurį laiką mergaitė buvo itin sulieknėjusi, todėl susivienijusios mamos iš užsienio jai pradėjo siųsti specialų pienelį. Užsienyje toks pienelis yra nemokamas, todėl jeigu likdavo, mamos jo atsiųsdavo Urtei.
Mergaitė, gaudama šį pienelį 2-3 kartus per dieną priaugo reikalingus kilogramus. Anksčiau ji svėrė tik septynis kilogramus, vėliau svoris pasitaisė iki 13 kilogramų.
Tačiau mergaitė pastaruoju metu vėl ėmė blogti. Dabar ji sveria vos dešimt kilogramų.
„Gal dėl to, kad dažnai serga, ištisai ligoninėse. Ir vis galvoju, kad jei gautų to maistelio 5 kartus per dieną, jai vėl augtų svoris. Gal sustiprėtų, taip nebesirgtų ir ji mažiau patirtų skausmo. Bet viskas remiasi į pinigus“, – sako Urtės mama.
Vienoje tokio specialaus pienelio dėžėje yra aštuoni pakeliai mišinuko. Jeigu moteris tokio pienelio duotų penkis kartus per dieną, tuomet dėžės užtektų trims dienoms. O ji kainuoja 60 eurų. O kur dar kitos priemonės: pampersai, vaistai, tepalai, vitaminai, gastrosotomos priežiūra, klizmutės (mergaitė pati negali tuštintis), kelionės į Panevėžio ligoninę.
Kreipiasi į užsienyje gyvenančias mamas
„Aš nedirbu, visą parą slaugau ją, nes Urtė net į lauką išeit negali, ištisai ligoninėse. Vyras uždarbiavo užsienyje. Taupėme didesnei mašinai, nes tekdavo važiuojant į ligoninę prašyt kažko, kad vežtų su didesne mašina – kitaip netilpdavo daiktai.
Pusę sumos susitaupėme, pusę pasiskolinome ir nusipirkome, kad būtų patogu važiuot su Urte ir jos daiktais. Vyrui sušlubavo sveikata ir 2 mėnesius jis pasiliko namuose. Po 2 savaičių išvažiuoja vėl į užsienį uždarbiauti, kad man padėtų skolą už mašiną sutaupyti bei priteistus 500 eurus ligoninei sumokėti“, – sako pašnekovė.
I. Žigajeva kreipiasi ir į užsienyje gyvenančias mamas. Pašnekovė domisi, galbūt yra mamų, kurios užsienyje gauna tokį nemokamą pienelį, gal joms lieka jų ir jos galėtų padovanoti jį penkiametei Urtei.
„Siuntimo mokestį aš susimokėsiu. Bet gal taip, man pavyktų savo mergaitei duoti to maistelio 5 kartus į dieną ir jai gyvenimas pagerėtų..“, – pagalbos prašo jauna mama.
Jeigu ir jūs norite prisidėti prie lengvesnio Urtės gyvenimo, tai padaryti galite šiuo būdu:Gavėjas: Indrė Žigajeva, Banko sąsk. LT097300010131992644, Mokėjimo paskirtis: parama Urtelei.
