Kai 2000 metų birželio 8-osios pavakarę Klaipėdoje buvo nušautas Lietuvos taupomojo banko apsaugininkas, buvęs futbolininkas Algirdas Urmonas (28 m.), buvo iškeltos kelios jo nužudymo versijos ir net bandyta teisti tariamus žudikus. Vis dėlto ilgus metus taip ir nebuvo aišku, kas jį nušovė. Prieš Naujuosius metus teisėsaugininkai sulaikė naujus įtariamuosius.
Taiklus žudikas
Taupomojo banko Klaipėdos filialo apsaugos darbuotojas Algirdas Urmonas (28 m.) nušautas prie savo namų Laukininkų gatvėje. Tuo metu jis ruošėsi vykti į treniruotę – į krepšį buvo sudėti sportiniai drabužiai, bokso pirštinės. Išėjęs iš namo, jis sėdo į savo automobilį „Mercedes-Benz 230“, tačiau variklio užvesti nespėjo. Prisiartinęs žudikas per priekinį stiklą paleido į A. Urmoną septynis šūvius. Kulkos kliuvo į galvą, pilvą, rankas. A. Urmonas dar instinktyviai bandė slėptis nuo šūvių už prietaisų skydelio, vis dėlto šaudantysis buvo taiklus, ir auka netrukus mirė. Be sportinės aprangos, A. Urmono krepšyje rastas ir legaliai turimas pistoletas „Beretta“.
Žmonės matė iš įvykio vietos nubėgančius tris jaunuolius, kurių vienas buvo su kauke. Jie įsėdo į automobilį ir dideliu greičiu nurūko. Įvykio vietoje buvo rasta šovinių tūtelių. Pagal jų kalibrą sprendžiama, kad žudikas naudojosi pistoletu TT.
A. Urmonas anksčiau žaidė futbolą, buvo Klaipėdos „Granito“ ir „Atlanto“ komandų žaidėjas, vėliau – Gargždų „Bangos“ vartininkas. Draugų buvo vadinamas Dičkiu arba Prevenciniu, nors Prevencinio įstatymo sankcijos jam niekada nebuvo taikytos. Viengungis A. Urmonas gyveno su jūrininku tėvu – sūnaus žūties dieną šis buvo jūroje. A. Urmono motina yra žuvusi dar anksčiau.
Aiškinosi santykius
Tuo metu uostamiestyje šūviai aidėdavo gan dažnai. Nužudytųjų ir sužeistųjų per susišaudymus skaičius buvo triženklis, o ištirtas žmogžudystes buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Klaipėdoje santykius vieni su kitais aiškindavosi Gaidjurginiai, Arbatiniai, Kubiliniai, kitų gaujų nariai.
A. Urmonas į ginkluotą konfliktą jau buvo pakliuvęs 1996 metais, todėl pirminė nužudymo versija ir buvo tokia, kad galbūt tai ankstesnio susišaudymo tąsa. Tais metais Klaipėdą sukrėtė automobiliais prekiaujančio verslininko V. B. pagrobimas. Nusikaltėliai iš pagrobtojo artimųjų išsireikalavo 100 000 dolerių. Tiriant šį nusikaltimą dalyvavo prokuratūra, policija ir Saugumo departamentas. Balandžio 10 dieną buvo suplanuota stambaus masto akcija prieš organizuotą nusikalstamą pasaulį. Teisėsaugininkai atliko pusšimtį kratų, sulaikė 23 asmenis. Tarp jų buvo ir brolių Žukauskų gaujos narių, vėliau nuteistų už V. B. pagrobimą.
Matyt, be itin užsiėmusių teisėsaugininkų dėmesio tąkart buvo likę dviejų pagrindinių uostamiesčio nusikalstamų grupuočių – V. Arbačiausko ir S. Gaidjurgio gaujų – nariai. Būtent per grėsmingą teisėsaugos akciją nusprendę išsiaiškinti tarpusavio santykius, jie susitiko prie „Telekomo“ filialo, netoli Danės upės. Iš pradžių buvo „aiškinamasi“ kumščiais, vėliau nuaidėjo šūviai. Į miesto ligonines buvo nugabenti su Arbatiniais siejami Darius B. (22 m.), Artūras J. (18 m.), Marius A. (20 m.) ir Algirdas Urmonas (24 m.). Pastarojo bei Artūro J. sužalojimai buvo sunkiausi. Abu vyrukai išgyveno, tik A. Urmonui po šio sužeidimo teko užbaigti savo sportinę karjerą. Tarp Gaidjurginių sužeistųjų nebuvo.
Nušauti saviškių
Iš pradžių manyta, kad susišaudyme dalyvavo ir Gaidjurginiai Aidanas Simanavičius (20 m.) bei Naurius Noreika (27 m.). Sužeistieji niekam pretenzijų neturėjo, su policija nebendravo, todėl įvykis tuo metu liko neištirtas.
Netrukus po ginkluoto konflikto A. Simanavičius dingo. Po metų, vos išėjęs iš areštinės, kur sėdėjo sulaikytas prevencine tvarka, pradingo ir N. Noreika. Jųdviejų tragiškas likimas paaiškėjo tik išsiaiškinus Gaidjurginių nusikaltimus.
N. Noreika buvo nužudytas 1997 metų liepą Judrėnų miške prie Klaipėdos–Kauno autostrados. Jį po kankinimų nušovė pats Sigitas Gaidjurgis. Teisme pastarasis to nepripažino, bet įrodymų pakako. Tais pačiais metais, po poros mėnesių, buvo nušautas ir A. Simanavičius – einant mišku S. Gaidjurgis šovė jam į pakaušį. Lavonas buvo apvyniotas lipniąja juosta ir nuvežtas į Dargonių mišką netoli Kietaviškių (Elektrėnų sav.).
Dingo liudytojos
2001 ųjų lapkritį kaltinimai dėl A. Urmono nužudymo, remiantis dviejų įslaptintų liudytojų parodymais, buvo pateikti Remigijui Mineikiui, o po kurio laiko – ir Valdemarui Macevičiui. Paskelbus paiešką R. Mineikis, grįžtantis iš Vokietijos, buvo suimtas kelte.
Apie tą sulaikymą sužinojęs V. Macevičius pasislėpė ir buvo sugautas tik po beveik 3 metų. Jis slapstėsi netoli Luokės esančioje sodyboje. Gavus žinių, kur apsigyvenęs V. Macevičius, Klaipėdos policija kartu su „Aro“ rinktine labai efektingai šturmavo pastatą. Vinčesteriu suvarpę durų spyną, pareigūnai įsiveržė į vidų ir ten surado V. Macevičių, kuris nė nesiruošė priešintis. Vietiniams ši operacija buvo lyg koks kovinis filmas, kurį jie galėjo žiūrėti ne ekrane, bet pro langus. Daugelis jų stebėjosi, kad daugiau kaip metus sodyboje pragyvenęs V. Macevičius jiems nebuvo panašus į banditą, girdi, sudaręs padoraus kaimyno įspūdį.
Bylos nagrinėjimas teisme užtruko, nes svarbiausios liudytojos, susišaudyme prie „Telekomo“ atseit mačiusios R. Mineikį bei V. Macevičių, jau buvo išvykusios į Airiją ir niekaip nepavyko jų prisišaukti. Jos taip ir nepasirodė, tad galop teismas nutraukė bylą.
R. Mineikis buvo paleistas į laisvę, o V. Macevičius – teisiamas su Gaidjurginiais. Už verslininkų užpuolimus, automobilių sprogdinimus, žmonių sužalojimą Klaipėdos apygardos teismas 2008-aisiais jam paskyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Tie jo ir kitų Gaidjurginių darbeliai buvo įvykdyti dar 2000-aisiais.
Nauji įtariamieji
Prieš Naujuosius metus Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išplatino pranešimą, kad atlikę kruopštų ir sudėtingą tyrimą po 12 metų teisėsaugininkai surado papildomų kaltinimo įrodymų dėl A.Urmono nužudymo ir tęsia aktyvius tyrimo veiksmus. Dabar pasitvirtino viena iš tyrimo pradžioje iškeltų versijų dėl šio nusikaltimo motyvų ir jį įvykdžiusių asmenų.
Į Klaipėdos policijos areštinę iš pataisos namų konvojuotas 15 metų laisvės atėmimo bausmę už anksčiau įvykdytą nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis atliekantis Ramūnas Jankauskas (40 m.). Jis yra nuteistas už tai, kad žiauriai sumušė buvusį policininką Kęstutį J.
Tą naktį R. Jankauskas linksminosi naktiniame klube „Kalifornija“. Nemažai išgėręs jis taip įsisiautėjo, kad apsaugos darbuotojų buvo išprašytas į lauką. Įširdęs ant apsaugininkų R. Jankauskas užpuolė Kęstutį J., kuris, kaip ir apsaugininkai, vilkėjo juodais drabužiais ir tuo metu buvo išėjęs iš baro pasiimti iš mašinos cigarečių. R. Jankauskas partrenkė Kęstutį J. ant grindinio ir kelis kartus spyrė jam į galvą. Po poros dienų užpultasis mirė ligoninėje nuo galvos traumos komplikacijų.
Bendradarbiaudami su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnais, teisėsaugininkai taip pat sulaikė iš užsienio į Lietuvą sugrįžusį Sergejų Šarapajevą (38 m.), galimą R. Jankausko bendrininką žudant A. Urmoną. Paskelbta ir S. Šarapajevo brolio Dmitrijaus (36 m.) paieška.
S. Šarapajevas kartu su R. Jankausku jau yra teisti už sukčiavimą. Apgaulės būdu, užstatę svetimą butą, jiedu iš vieno žinomo Klaipėdos sportininko pasiskolino 44 000 litų. Už tai teismas S. Šarapajevui buvo davęs 4 metus laisvės atėmimo.
Dabar aiškėja, kad atletiško apsaugininko A. Urmono ne kartą apkultas ūmiu ir kerštingu charakteriu pagarsėjęs R. Jankauskas, pasitelkęs savo draugus brolius Šarapajevus, nušovė A.Urmoną. Ar pasiseks prokurorams šį kartą įrodyti jo kaltę, bus matyti. Aiškėja tik tai, kad A. Urmonas nušautas visai ne dėl susišaudymo prie „Telekomo“.
Beje, į aferą su paskolomis ir įkeistais butais buvo įsipainiojęs ir pats A.Urmonas. 1999 metais jis buvo nusprendęs imtis verslo ir tam pinigų pasiskolino iš banko, kuriame dirbo apsaugininku. Tačiau tuos pinigus skolinosi ne jis pats, o jo draugas, užstatęs patėvio butą. Pats patėvis apie tai sužinojo tik gavęs pranešimą, kad bankui turi sumokėti palūkanas. Tada ir paaiškėjo, kad visus pinigus yra paėmęs A. Urmonas. Jis pažadėjo juos grąžinti, bet po keleto dienų buvo nužudytas.
Žilvinas VIZGIRDA
