Naujas tarybas suformavo dar penkios kolegijos – Alytaus, Kauno technikos, Vilniaus, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos bei Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Taip pat sudaryta nauja Vilniaus dailės akademijos taryba. Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui patvirtinus visuomenės pasiūlytus narius, skelbiamos šių aukštųjų mokyklų tarybų sudėtys. Naujas tarybas jau turi 12 iš 13 valstybinių kolegijų bei 11 iš 13 valstybinių universitetų.
Naujos kolegijų ir universitetų tarybos sudaromos vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, pagal kurį į valstybinių aukštųjų mokyklų valdymą įtraukiami ne tik akademinės bendruomenės, bet ir visuomenės atstovai. Aukštosios mokyklos tarybos numato strateginius kolegijos ar universiteto tikslus, renka rektorių ar kolegijos direktorių, užtikrina atskaitingumą ir ryšį su visuomene bei steigėjais.
Pusę aukštosios mokyklos tarybos narių skiria akademinė bendruomenė, pusę – švietimo ir mokslo ministras, dar vienas narys išrenkamas bendru sutarimu. Kandidatus į ministro skiriamus tarybų narius siūlo valstybės, verslo, mokslo, kultūros, viešojo sektoriaus įstaigos ir organizacijos, aukštųjų mokyklų senatai, alumnų asociacijos, fiziniai asmenys. Aukštojo mokslo taryba peržiūri visuomenės siūlymus ir atrenka kandidatų sąrašą ministrui tvirtinti.
2009 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad visos valstybinės aukštosios mokyklos iki 2011 m. pabaigos turi pakeisti valdymą – priimti naujus statutus, suformuoti tarybas, išrinkti vadovus. Keičiasi ir jų teisinis statusas – universitetai ir kolegijos iš biudžetinių tampa viešosiomis įstaigomis, šis pakeitimas jas įgalina savarankiškai disponuoti turtu.
Valdymo ir teisinio statuso pertvarka įtvirtina kolegijų ir universitetų savarankiškumą darant sprendimus, nuo kurių priklauso mokslo ir studijų kokybė, sudaro sąlygas iš esmės atsinaujinti, efektyviau naudoti mokomąją bazę, nustatyti dėstytojų atlyginimus.
Šiuo metu Lietuvoje, neskaitant specifinę funkciją atliekančios Lietuvos karo akademijos, veikia 26 valstybinės aukštosios mokyklos – trylika universitetų ir tiek pat kolegijų. Visas valdymo pertvarkos procedūras jau yra užbaigusios 15 valstybinių aukštųjų mokyklų – 9 universitetai ir 6 kolegijos.
Naujus statutus turi 25 aukštosios mokyklos: 12 universitetų ir visos 13 kolegijų. Naujos tarybos suformuotos 23 valstybinėse aukštosiose mokyklose – 11 universitetų ir 12 kolegijų. Naujus vadovus išsirinko 15 aukštųjų mokyklų – 9 universitetai ir 6 kolegijos. Teisinį statusą iš biudžetinės į viešąją įstaigą yra pakeitusios 24 aukštosios mokyklos – 11 universitetų ir 13 kolegijų.
Turto disponavimo procedūras jau yra susitvarkiusios visos kolegijos ir du universitetai – Mykolo Romerio ir Vytauto Didžiojo. Dar septyni universitetai – KTU, LSMU, KU, VDA, ASU, LMTA ir LEU – reikiamus procesus numato baigti artimiausiu metu.
Aukštųjų mokyklų pertvarka vyksta pagal nustatytą grafiką. Išimtis – Vilniaus universitetas, kuris nėra atlikęs nė vieno Mokslo ir studijų įstatyme numatyto pertvarkos žingsnio.
