Seime pirmadienį organizuotoje tarptautinėje energetikos konferencijoje viešėjusi Danijos Simbiozės centro vyriausioji projektų vadovė Maggie Lund atskleidė, kaip verslas gali pasipelnyti vienas iš kito atliekų.
M. Lund pateikė ilgiau nei 50 metų dėl ekonominės naudos bendradarbiaujančių įmonių Danijoje pavyzdį – tai pramonės parkas Kalundborge. Čia įmonės kartu dirba, kad galėtų vėliau perdirbti produkciją.
Svarbu nekonkuruoti
Pramoninės simbiozės metu vienos įmonės atliekos naudojamos kaip kitos įmonės žaliavos. Šiam procesui, pasak M. Lund, reikia mažiausiai dviejų įmonių ir jos abi laimi.
„Kadangi pirmoji kompanija gali gauti pelno iš likutinių produktų, ji sutaupo, nes jai nereikia gabenti tų atliekų į sąvartyną. Antroji kompanija taip pat laimi, kadangi kartais tos atliekos gali būti gaunama visiškai nemokamai arba už simbolinę kainą. Tai nauda abiem kompanijoms ir aplinkai“, - konferencijoje kalbėjo M. Lund.
Aišku, ko gero, ne visos įmonės galėtų sėkmingai dirbti nekonkuruodamos. Toks verslo modelis tinka išpildžius dvi sąlygas – kai įmonės įsikūrusios šalia ir kai abiejų veikla nėra konkurencinga.
„Mes turime tam tikrų iššūkių – Danijos įstatymai numato, kad jeigu jūs perduodate energiją iš vienos organizacijos į kitą, jūs turite mokėti mokesčius. Tas iššūkis nesusijęs su technologijomis, o su tuo – ar tai verta daryti. Reikia paskaičiuoti, kadangi energijos kaina jau bus kitokia“, - sakė. M. Lund.
Svarbiausia – sukalbamumas
Taip ir atsiranda būdas naudotis tuo, kas kitai įmonei nereikalinga. Čia M. Lund ragina būti originaliems. Įsivaizduokite, pavyzdžiui, šalia esančią skalbyklą ir autobusus nuomojančią įmonę.
„Jeigu jūs supažindintumėte tas įmones, jos galėtų bendradarbiauti ir sutaupyti. Pavyzdžiui, nuo skalbinių likusį vandenį autobusų įmonė galėtų panaudoti autobusams plauti“, - siūlė M. Lund.
Mėsos pramonėje Danijoje kiaulių ausys ar kanopos nelaikomos maistu ir turi būti utilizuojamos, perdirbamos į gyvulių maistą, tačiau perdirbimo procesas brangus.
„Įmonė, kuriai lieka Danijoje nevalgomos mėsos dalys, gali likučius parduoti Azijos rinkai, kur šie bus suvartoti“, - kalbėjo M. Lund.
Danijoje veikia ir daugiau tokiu principu besinaudojančių verslų – vieni naudoja kitų perteklinę šilumą, kiti – šalutinius verslo produktus, gamybos likučius ir kt.