Ir visai be reikalo, nes burnos vėžio keliamas pavojus sveikatai nė kiek ne mažesnis negu kitų vėžio rūšių, įspėja gydytojai odontologai.
Kreipiasi per vėlai
„Burnos vėžys, kitaip vadinamas oraliniu arba burnos ertmės vėžiu, – piktybinė burnos liga, galinti atsirasti ant lūpų, dantenų, liežuvio, vidinio žandų paviršiaus, gomurio, burnos dugno ar net seilių liaukose. Kaip ir kitos vėžio rūšys, ši liga išsivysto, kai audinių ląstelėse įvyksta tam tikrų pokyčių, dėl kurių jos ima netaisyklingai dalytis ir augti“, – aiškinaVšĮ Karoliniškių poliklinikos Odontologijos skyriaus vedėja, gydytoja odontologė Kristina Samavičiūtė-Metrikienė.
Pasak medikės, vėlyvų stadijų burnos vėžio gydymas labai sudėtingas tiek gydytojams, tiek ligoniams. Ji apgailestauja, kad žmonės per mažai žino apie šią grėsmingą ligą ir kreipiasi pernelyg vėlai: Lietuvoje nustatoma apie 75–80 proc. užleistų – trečios ar net ketvirtos stadijos – burnos vėžio atvejų.
Norint paskatinti žmones kuo daugiau sužinoti apie burnos vėžio keliamus pavojus sveikatai, reguliariai tikrintis ir laiku kreiptis pagalbos, kad ligos simptomai būtų pastebėti ir gydymas pradėtas kuo anksčiau, vasario mėnuo Lietuvoje paskelbtas burnos vėžio prevencijos mėnesiu.
Kas yra burnos vėžys
Gydytoja odontologė aiškina, kad liga dažniausiai prasideda nedideliu neskausmingu burnos gleivinės sukietėjimu, negyjančia žaizdele ar opele, kurie laikui bėgant vis didėja. Didėdamas navikas įauga į po gleivine esančius raumenis, trukdo kramtyti maistą, ryti, plačiau išsižioti, net kalbėti. Be to, iš burnos sklinda nemalonus kvapas, o kartais auglys ima kraujuoti.
„Kitas svarbus burnos vėžio simptomas – padidėję limfmazgiai pažandėse ar kakle. Tačiau padidėję limfmazgiai nebūtinai yra vėžio simptomas. Tai gali būti ir infekcijos, atsiradusios dėl nesveikų dantų, padarinys. Kai kuriuos burnos vėžiui būdingus simptomus gali sukelti įvairios neonkologinės ligos, todėl būtina ne tik laikytis burnos higienos, bet ir reguliariai pasitikrinti sveikatą“, – pataria K.Samavičiūtė-Metrikienė.
Labai svarbu žinoti, į ką reikia atkreipti dėmesį, kad laiku pastebėtume įtartinus darinius, o pastebėję – jų neignoruotume. Pasak gydytojos, būtent dėl to ir organizuojamos prevencinės akcijos, jos skirtos ne tik pacientams, bet ir gydytojams šviesti, nes dažniausiai burnos vėžį pirmasis įtaria gydytojas odontologas, atlikdamas įprastinį dantų patikrinimą, todėl odontologai turi mokėti atpažinti šią klastingą ligą, o ją įtarę – laiku nusiųsti pacientą pas gydytoją onkologą.
Kai odontologas įtaria burnos vėžį ir nusiunčia pacientą pas gydytoją onkologą, pastarasis apžiūri visą paciento burnos ertmę ir kaklą. Gilesniems burnos audiniams apžiūrėti naudojamas endoskopas – plonas lankstus vamzdelis su lempute gale. „Apžiūra gali būti šiek tiek nemaloni, kai kada ir skausminga, todėl prieš tyrimą burnos gleivinė trumpam nuskausminama purškiamuoju anestetiku“, – pasakoja K.Samavičiūtė-Metrikienė.
Medikė aiškina, kad, norint nustatyti galutinę diagnozę, atliekama biopsija – burnos navikinis audinys tiriamas mikroskopu. Jei diagnozuojamas burnos vėžys, pacientas tiriamas išsamiau, nes reikia nustatyti ligos išplitimo laipsnį ir įvertinti jos stadiją. Gydyti burnos vėžį galima operuojant, taikant chemoterapiją, radiacinį ir medikamentinį gydymą. Gydymo planas sudaromas atsižvelgiant į ligos stadiją, vėžio lokalizaciją, bendrą paciento būklę.
Laiku diagnozuota liga – pusė sėkmės
Burnos vėžys nėra paplitęs taip plačiai, kaip kitos vėžinės ligos, tačiau gydytoja pabrėžia, kad pakitimai burnoje gali peraugti į sunkią ligą, ypač tais atvejais, kai ji buvo nustatyta vėlai. Ir priešingai – laiku aptikus ikivėžinius pakitimus ar ankstyvos stadijos vėžį, padidėja paciento išgijimo tikimybė, sumažėja mirtingumas ir gydymo išlaidos.
„Burnos vėžio profilaktika gali būti skirstoma į pirminę, antrinę ir tretinę,– aiškina gydytoja odontologė K.Samavičiūtė-Metrikienė. – Be abejo, svarbiausia užkirsti kelią ligai atsirasti, todėl pirminė profilaktika – tai vėžio rizikos veiksnių pašalinimas iš žmogų supančios aplinkos ir jo gyvensenos, o antrinė – laiku diagnozuotos ikinavikinės ligos, jų gydymas bei stebėjimas.Tretinė profilaktika skirta galimybei vėžiui recidyvuoti sumažinti, kuo anksčiau jį diagnozuojant ir paskiriant tinkamą gydymą.“
Anot gydytojos, pirmiausia reikia mesti ar nepradėti rūkyti. Net ir ilgamečiai rūkaliai, atsisakę tabako, gali gerokai sumažinti burnos vėžio riziką, nes tabakas – rūkymas, uostymas, kramtymas – vienas iš pavojingiausių veiksnių. Net 85 proc. burnos vėžio atvejų siejami su tabako vartojimu, o rūkaliams rizika susirgti burnos vėžiu yra 15 kartų didesnė nei nerūkantiesiems. Pypkės rūkymas siejamas su lūpos vėžiu, kuris išsivysto toje vietoje, kur lūpa liečiasi su kandikliu. Pasyvus rūkymas, pasak medikės, taip pat gali padidinti riziką susirgti burnos vėžiu. Alkoholiu taip pat reikėtų nepiktnaudžiauti – vartojant alkoholį kartu su tabaku rizika susirgti burnos vėžiu išauga net keletą kartų. Be to, gydytoja pataria sveikai maitintis, vengti ilgalaikio saulės poveikio, o siekiant apsisaugoti nuo lytiniu (ir oraliniu) keliu plintančio žmogaus papilomos viruso, reikia riboti lytinių partnerių skaičių.
Burnos vėžio padėtų išvengti ar bent jau kuo anksčiau jį nustatyti reguliarus lankymasis pas odontologą, nes daugeliu atvejų gleivinėje pirmiausia atsiranda ikivėžinių pokyčių. Laiku pradėjus juos gydyti, vėžio dažniausiai galima išvengti, nes burnos vėžys, kaip ir kitos onkologinės ligos, vystosi pamažu. „Pirmiausia audinyje atsiranda viena ar kelios dėl kokios nors priežasties pakitusios ląstelės. Jeigu šios ląstelės nežūva pačios arba nėra sunaikinamos, jos pradeda daugintis. Kuo anksčiau burnos vėžys aptinkamas, tuo lengviau jį gydyti ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas“, – pabrėžia pašnekovė. Anot jos, gydymas priklauso nuo naviko vietos, dydžio, ligos stadijos, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės, o tinkamai gydant ir koreguojant sirgusiųjų vėžiu mitybą, sumažėja galimybė ligai atsinaujinti.
„Svarbu, kad kiekvienas jaustume atsakomybę už savo sveikatą ir gyvybę ir patys visomis įmanomomis priemonėmis siektume užkirsti kelią šiai ligai. O susirgę kuo anksčiau kreipkitės pagalbos – pastebėję galimus burnos vėžio simptomus, kilus net menkai abejonei dėl savo sveikatos, ateikite pasitikrinti”, –ragina K.Samavičiūtė-Metrikienė.
Visą vasario mėnesį Vilniaus universiteto ligoninė Žalgirio klinikos, VšĮ Karoliniškių poliklinika ir kitos burnos vėžio prevencijos akcijoje dalyvaujančios gydymo įstaigos, kuriose teikiama veido ir žandikaulių chirurgijos, burnos chirurgijos, onkologinė, periodontologinė ir odontologinė pagalba, kviečia gyventojus, pastebėjusius įtartiną darinį burnos, galvos ar kaklo srityje, pasitikrinti nemokamai.
Simptomai, kuriuos pajutus, būtina pasitarti su šeimos gydytoju arba odontologu
Ilgai negyjanti opa ar žaizdelė burnoje, ant lūpos – būdingiausias burnos vėžio požymis. Jeigu opelė neužgyja per 3 savaites, būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar odontologu.
Skausminga, patinusi ar kraujuojanti raudonos arba baltos spalvos dėmelė ant dantenų, liežuvio, tonzilių ar burnos gleivinės.
Guzelis ant lūpos, burnoje, kakle ar gerklėje, sukietėjimas žando gleivinėje.
Nuolatinis gerklės perštėjimas ar jausmas, tarsi kažkas įstrigo gerklėje.
Užkimęs ar pakitęs balsas, kartais trinkanti kalba.
Burnos ar liežuvio tirpimas.
Skausmas, kraujavimas iš burnos gleivinės ar dantenų.
Pasunkėjęs kramtymas, rijimas.
Ausies ir (ar) žandikaulio skausmas.
Nemalonus burnos kvapas (sergant vėžiu kvapas gali paaštrėti; tai gali kartotis vis dažniau ir trukti ilgiau).
Paslankūs, skausmingi dantys; ilgą laiką tikę, o dabar nesilaikantys ar spaudžiantys protezai.
Apetito stoka ir svorio kritimas.
Lėtinis nuovargis.
Įvairūs kiti simptomai, atsiradę burnoje be aiškios priežasties ir nepraeinantys ilgiau nei 6 savaites.
Veiksniai, didinantys riziką susirgti burnos vėžiu
Tabako vartojimas.
Piktnaudžiavimas alkoholiu.
Ilgalaikis deginimasis saulėje.
Žmogaus papilomos viruso infekcija.
Lytis – vyrai burnos vėžiu serga dažniau nei moterys.
Šviesi oda siejama su didesne rizika susirgti lūpų vėžiu.
Amžius: dažniau serga vyresni nei 45 metų amžiaus žmonės.
Lėtinis burnos gleivinės dirginimas: ją dirgina ir pažeidžia netinkami protezai, dantų trūkumas.
Prasta burnos ir dantų higiena.
Nevisavertė mityba: vartojama mažai daržovių ir vaisių, kurie yra pagrindinis antioksidantų šaltinis; riziką didina ir vitamin A ir E trūkumas.
Nusilpusi imuninė sistema.
Rasa Žuolytė
