Įsivaizduok, kad sužinai apie šaunią iniciatyvą nukreiptą prieš nepilnamečių rūkymą. Palaikytum? Manau, kad taip. O jeigu sužinotum, kad ją remia tabako gigantas Philip Morris? Įtartina ar tikslas pateisina priemones ir jau geriau tokia kampanija su nemalonų kvapą turinčiais pinigais negu jokios kampanijos?
Pilietinės atsakomybės fondas (PAF) rugpjūčio 20 d. pradėjo „Atsakingų diskusijų“ ciklą, o pirmoji diskusija ir buvo apie tai - problematišką paramą. Ar „problematiški“ pinigai gali pakeisti kvapą? Ar gali būti, kad tokią paramą siūlančios įmonės nesiekia jokių savanaudiškų tikslų ir tik nori prisidėti prie visuomenės gerovės?
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovas Aurelijus Veryga poziciją „gera daryti gerą“ pavadino nesąmone, nes, pasako jo, kiekviena komercinė įmonė siekia pelno ir negali tiesiog švaistyti savo pinigų, jeigu jie neatneš naudos (ilgalaikės įvaizdinės ar per padidėjusius pardavimus). “Stumbro” atstovė Vaida Budrienė su tokiu teiginiu, iš kart nesutiko, nors vėliau paaiškėjo, kad jos nuomone „gera daryti gerą“ yra tik tada, kai prie šio fakto pridėta „iniciatyvą remia STUMBRAS“. Galiausiai visus nokautavo „Menų spaustuvės“ vadovas Audronis Imbrasas, kuriam beveik dešimtmetį pavyko vystyti modernaus šokio festivalį “Naujasis Baltijos sokis” kurį rėmė jau minėta „Philip Morris Lietuva“: Ši diskusija man atrodo iš piršto laužta ir primena realiai matytą vaizdelį, kai Kinijoje žmogelis prieš šokdamas į 34C vandenį prieš tai daro apšilimą. Paliekant metaforas užnugaryje, Audroniui tiesiog atrodo keista, kad Lietuvoje legaliai dirbanti įmonė (taigi, legalus verslas) gali teikti problematišką paramą - jeigu tu laimini tokios įmonės veiklą, tai kaip jų skiriama parama virsta problematiška arba vos ne nelegalia?
Tikėtina, kad Audronio poziciją šiuo klausimu šiek tiek koregavo jo rengiamo festivalio kontekstas - bent jau man „Philip Morris“ įvaizdinių/promo veiksmų renginių metu neteko matyti, tačiau pasauliniu mastu „Philip Morris“ yra parėmę bent keletą kampanijų, kurių skaidrumu buvo suabejota. Žymioji „The Truth“ antirūkymo kampanija JAV prasidėjo su tabako kampanijų parama (tuo metu kalbėta, kad „The Legacy Foundation“ imdama „nešvarius“ pinigus diskredituoja save), tačiau pamatę pirmus „The Truth“ klipus tabako pinigai pajudėjo į savarankišką tabako kompanijų kampaniją, kuri, kaip parodė tyrimai, buvo visiškai neveiksminga. Tačiau neveiksmingos kampanijos nėra blogiausia - jos tik pataiso kompanijos įvaizdį nepablogindamos realios padėties. Blogiau, kai tokia „gera“ parama iš tiesų tik padidina problemos vartojimą. Šia prasme nustebino „Stumbro“ atstovė, kuri logotipo padėjimą remiamo renginio medžiagoje laiko nekaltu dalyku (problema su stipriųjų gėrimų gamintojais yra ta, kad jie savo įmonės ženklo dėti negali), nes lyg ir seniai žinoma tiesa, jog kontekstinė reklama (sidro reklama/logotipas vakarėlio metu) veikia geriau negu įprastinė. Net ir be problematiškos paramos daromos kampanijos kartais pasiekia priešingų nei tikėtasi tikslų, tad ar galim būti tikri, jog kai kampaniją palaiko (užsako) problematiškas rėmėjas, jos tikslas gali būti ne toks kilnus, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio?
O ką, jeigu tau tiesiog duoda pinigus ir tu darai ką nori? Faktiškai toks pavyzdys buvo kampanija „Aš galiu“, kurią pristatė „Pilietinių iniciatyvų centro“ (PIC) atstovas Girdyvas Duoblys. Kampanijos metu niekur net nebuvo minima, jog jos rėmėjas yra „Philip Morris Lietuva“, o kampanijos turinys nuo rūkymo prevencijos prasiplėtė iki žalingų įpročiu bendrai prevencijos. Ir nors Aurelijus Veryga čia mielai dar kartą pakartotų „nesąmonė“, reikia pripažinti, jog tokios socialiai atsakingo verslo (cause marketing) kampanijos gali turėti kelis tikslus - tai ir pardavimų skatinimas („Aš galiu“ tikrai nepanašu į tai), ir darbuotojų lojalumo didinimas (aš dirbu įmonėje, kuri ne tik …, bet ir …), ir įvaizdžio (akcijų) rinkoje gerinimas (kiek paauglių skaitys korparatyvinę medžiagą apie įmonės socialiai atsakingo verslo pavyzdžius?). Gal tai išeitis, gal tikrai pinigai tampa švaresni, kai įmonė visai atsiriboja nuo to, kaip jie bus panaudoti ir, kai informacija apie paramos davėją nėra pasiekiama auditorijai su kuria bendrauja paramos gavėjas? O gal kaip tik neetiška yra slėpti informaciją apie paramos davėją?
Audronis Imbrasas pasidalinęs nuogąstavimais, jog kitais metais Vyriausybė nubrauks kone visų įsivažiavusių kultūrinių projektų paramą, reziumavo, kad tegu tik remia komercinės įmonės, antraip kultūrai Lietuvoje bus šakės, bet… Juk Lietuvoje veikia ne tik tabako ir alkoholio įmonės. Krepšinis nėra lygu alus, lygiai kaip ir šokis nėra tik „Philip Morris“, o vasaros festivalis tik „Heineken“. Teisingai kažkas iš diskusijos dalyvių paklausė: “O ar imtumėt paramą iš … jeigu galėtumėt neimti?” Daug kas iš paramos gavėjų žiūri tik etikos/moralės klausimus, bet nesusimąsto apie tai, jog nekaltas logotipas virš scenos nėra nekaltas logotipas, o kliento „pataisymai“ pristatomoje kampanijoje nebūtinai yra draugiškas patarimas.
Ir vis tik, kokia jūsų pozicija šiuo atvilgiu? Imti? Neimti? Puiki pilietinė iniciatyva ar visuomenės problemų išnaudojimas savanaudiškiems tikslams? “Nevairuok išgėręs” kampanijos mažina išgėrusių vairuotojų skaičių ar ne? O reklama, kurioje „nusitašę“ paaugliai durniuoja parodo alkoholizmo pasekmės ar skatina gerti? Ir, svarbiausia, kaip reaguotumėt sužinoję, kad jūsų gerbiamą ar net remiamą organizaciją parėmė alkoholio arba tabako gamintojas?
* * *
Jeigu susidomėjot Pilietinės atsakomybės fondo (PAF) organizuojamu „Atsakingų diskusijų“ ciklu, informacijos apie būsimus renginius ieškokit jų puslapyje facebook’e.
