Šiemet diskutuoti į Briuselyje vykstančią regionų savaitę rinkosi Europos regionų atstovai. Čia jie aptarė sudėtingą finansinę situaciją.
Ne paslaptis, kad ateities Europos Sąjungos biudžeto šūkis – finansuoti didesnę Europos dalį tais pačiais pinigais. Vos prieš kelias dienas Europos Komisija pristatė taisykles, kuriomis turėtų būti vadovaujamasi įgyvendinant regionų politiką šešerius metus nuo 2014-ųjų.
Regionų politikai įtaką daro ne tik Europos Sąjungos biudžetas, Europos 2020-ųjų strategija, bet ir, žinoma, virš Europos sklandanti skolų krizė.
„Damoklo kardas virš regionų“, „Raudonas skuduras mojuojamas prieš bulių“ – tokiomis frazėmis Briuselyje švaistosi Europos pareigūnai. Valstybių, kurios nesugebės susitvarkyti su biudžetų deficitais ar laikytis finansinės drausmės, regionai paprasčiausiai negaus pinigų. Tokią bausmę sugalvojo Europos Komisija. Regionų komiteto prezidentė Mercedes Bresso ir regionai pasipiktinę, kur solidarumas ir pagalba iš Europos sunkiausiu laikotarpiu?
„Manome, kad tai neteisinga, nes regionai atsakingi už sanglaudos politiką, jie turi gerai panaudoti pinigus pagal projektą. Regionai turi už tai atsakyti, o ne už klaidas valstybės, kuri negerbia Europos Sąjungos stabilumo ir augimo pakto“, – kalbėjo Europos Sąjungos regionų komiteto pirmininkė Mercedes Bresso.
Pagal 2020-Ųjų Europos viziją, tikslai – ilgalaikis augimas, darbo vietos, inovacijos, aplinkos apsauga. O tai produktyviai galima įgyvendinti tik esant geroms ekonomikos sąlygoms. Tai sukėlė aršiausias diskusijas Regionų komitete: ar tai nekeičia paties regionų politikos principo, ar tai vietoj regionų investavimo, netampa nacionalinių valstybių plėtros projektais? Nors daugelis sunerimo ir sklinda gandai, kad Regionų komitetas, jau seniai prieštaravęs šiam siūlymui, gali dėl to kreiptis į Teisingumo teismą, Lietuvai, regis, ši diskusija nėra pati svarbiausia.
„Šiuo atveju nemanyčiau, kad reikėtų į tą baimingai žiūrėti, kad sankcijos gali paveikti tik į blogąją pusę. Tai irgi gali būti tam tikras stimulas ir jeigu būtų sankcijų faktorius daug anksčiau, gal neprieitume prie Graikijos krizės, prie kitų valstybių galimos krizės. Jei padarysime visus namų darbus, mums, Lietuvai, kuri ES traktuojama kaip vienas regionas, nereikia bijoti“, – sakė Lietuvos delegacijos regionų komitete vadovas, Zarasų meras Arnoldas Abramavičius.
Vis dėlto Lietuva pinigų gaus mažiau. Randasi nauji – vadinamieji pereinamieji regionai, jau nebe skurdžiausi, bet vis dar šelpiami neturingiausių regionų, tarp jų ir Lietuvos, sąskaita.
Europos Komisija taip pat nustatė maksimalią struktūrinių fondų sumą, mažesnę negu anksčiau, be to, jiems teks rinktis iš prioritetų, siūlomų Europos vadovybės.
„Iš europinių lėšų būtų skatinamas verslas, kuriamos darbo vietos. Tačiau kartais tikslai truputį išsiskiria. Bet kuriuo atveju, manau, kad miesto ir aplinkos pagražinimas duoda didelę pridėtinę vertę“, komentavo Regionų komiteto, Kauno miesto savivaldybės narys Andrius Kupčinskas.
Daugiausiai nerimo kelia dviejų, stojant į Europos Sąjungą mums duotų pažadų, keitimas – karpomos lėšos, skirtos Ignalinos atominei elektrinei uždaryti, o pažadai žemdirbiams iki 2013-ųjų suvienodinti jų finansavimą su senbuvių šalių ūkininkais, netęsiami. Kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos Briuselyje žemdirbiai prašė žadėtos lygybės.
„Gyvenimas tęsiasi. Lėšų mažinimas, reglamentavimas, stogo uždėjimas virš BVP – tai nėra geri dalykai, bet vien tai, kad gausime pagalbą – mažesnę ar didesnė – teigiamas dalykas. O neigiamas dalykas yra tai, kad parama bus menkesnė“, – dėstė Regionų komiteto narys, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Kol kas tai tik siūlymai, dabar prasidės ilgas diskusijų laikotarpis. Nors Europa – viena, bet regionai, šalys ir prioritetai – skirtingi.
Viktorija MICKUTĖ
