Tai numatyta Finansų ministerijos parengtoje Loterijų įstatymo naujoje redakcijoje, kuris pakeistų 2003 metų liepos 1 dieną priimtą įstatymą.
„Loterijų įstatymo pakeitimo tikslas - mažinti loterijų prieinamumą, stiprinti loterijų žaidėjų apsaugą, užtikrinti skaidrų loterijų veiklos vykdymą“, - komentare BNS sakė Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba.
Didžiausia loterijų organizatorė Lietuvoje bendrovė „Olifėja“ siūlomų pakeitimų kol kas nekomentuoja.
„Pirmadienį gavome naujojo Loterijų įstatymo projektą, dabar gilinamės į pakeitimus ir Finansų ministerijai pateiksime pasiūlymus. Juos pristatysime ir viešai. Rengiant įstatymo projektą neturėjome galimybės pateikti pasiūlymų dėl loterijų vykdymo reglamentavimo, ir dabar reikia laiko naujos įstatymo redakcijos analizei“, - komentare BNS sakė „Olifėjos“ generalinio direktoriaus patarėjas teisės klausimais Andrius Karaliūnas.
Ministerija siūlo, kad nauja įstatymo redakcija, kuriai dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas, įsigaliotų nuo 2019 metų gegužės 1 dienos.
Dalyvauti loterijose - tik sulaukus 16 metų
Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad jo paskirtis yra ir loterijų prieinamumo mažinimas. Todėl ketinama drausti loterijose dalyvauti asmenims, kuriems nėra sukakę 16 metų - šis reikalavimas galios tiek perkant loterijos bilietus, tiek dalyvaujant interneto loterijose.
Suabejojus, kad žmogus yra jaunesnis negu 16 metų, loterijos bilietų pardavėjai privalės reikalauti pateikti asmens dokumentą. Internetinio ir telefoninio ryšio loterijose bus galima dalyvauti tik iš anksto sudarius rašytinės ar elektroninės formos sutartis ir loterijos organizatoriui įsitikinus, kad ją sudaręs asmuo yra vyresnis kaip 16 metų.
Finansų ministerijos teigimu, amžiaus ribojimai nustatyti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Pavyzdžiui, Estijoje ir Didžiojoje Britanijoje loterijose gali tik 16 metų sulaukę asmenys, o Belgijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Portugalijoje ir Vokietijoje dalyvauti loterijose leidžiama nuo 18 metų.
„Internetinio ryšio loterijose dalyvaujantiems žaidėjams siūloma sudaryti galimybę (....) loterijų organizatoriui pateikti prašymą riboti didžiausią pinigų sumą, kurią žaidėjas gali išleisti loterijos bilietams per mėnesį arba nusistatyti paros laiko limitą, kuriam suėjus žaidėjui turės būti nutraukta galimybė dalyvauti internetinio ryšio loterijose“, - teigė A.Dilba.
Šiuos pageidavimus žaidėjas galėtų pakeisti tik praėjus mėnesiui nuo prašymo pateikimo dienos.
Darželių, vidurinių, profesinių, aukštųjų ir kitų mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovai privalės užtikrinti, kad jų kompiuteriuose ir tinklo įrenginiuose būtų blokuojama galimybė dalyvauti internetinio ryšio loterijose.
Šiuo metu loterijų žaidėjų amžius Lietuvoje neribojamas.
Reikalavimai loterijos bilietams ir reklamai
Loterijų bilietuose ketinama uždrausti naudoti su azartiniais lošimais susijusius vaizdusm, o loterijas vadinti lošimų pavadinimais. Šiuo metu reikalavimai loterijos bilietų išvaizdai ir loterijų pavadinimams nėra nustatyti, todėl organizatoriai dažnai loterijas pavadina lošimų pavadinimais - bingo, pokeris, ruletė. Be to, ant loterijų bilietų vaizduojami su lošimais susiję simboliai, pavyzdžiui, kortos.
„Siūloma drausti loterijų reklamą, siejančią dalyvavimą loterijose su sveikatos būklės pagerėjimu, asmeninių ir finansinių problemų sprendimu, socialine sėkme“, - aiškino A.Dilba.
Šiuo metu loterijų reklama neribojama, todėl jų organizatoriai, Finansų ministerijos teigimu, gali skelbti bet kokią su loterijomis susijusią informaciją - didžiausio prizo dydį, prizų kiekį, laimėtojų sėkmės istorijas ir panašiai.
Momentinės loterijos bilietus ateityje galės spausdinti tik patikimos, Priežiūros tarnybos į sąrašą įtrauktos ir prieš bilietų spausdinimą patikrintos įmonės. Taip siekiama užtikrinti, kad momentinių loterijų laimėjimų fondo dydis atitiktų nustatytą 50 proc. parduotų bilietų vertės dydį, o loterijų bilietai būtų patikimai apsaugoti nuo padirbinėjimo.
Taip pat ketinama drausti eksploatuoti savitarnos įrenginius, pagal loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo, laimėjimų išmokėjimo technologiją atitinkančius tiražinę ir momentinę loteriją.
Laimėjimų išmokėjimo užtikrinimas
Loterijų organizatorius ketinama įpareigoti sukaupti minimalią lėšų sumą laimėjimams. Šios lėšos, kurios turės sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. loterijų organizatorių minimalaus reikalaujamo nuosavo kapitalo, turės būti laikomos sąskaitose arba kasoje.
„Lėšas loterijos organizatorius turės laikyt ir skirti tik laimėjimų išmokėjimams. Taip siekiama užtikrinti, kad loterijų organizatoriai nuo pat loterijų organizavimo pradžios būtų pajėgūs išmokėti didelės vertės laimėjimus“, - tvirtino A.Dilba.
Įstatymo projekte numatyta, kad didžiosios loterijos organizatoriaus nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 144 tūkst. eurų, o mažosios loterijos organizatoriaus - ne mažesnis kaip 14 tūkst. eurų. Pastarasis, neturintis minimalaus nuosavo kapitalo, galėtų pateikti 14 tūkst. eurų vertės kredito įstaigos finansinę garantiją.
Griežtesnė paramos lėšų kontrolė, reikalavimai loterijų organizatoriams
Ketinama griežčiau kontroliuoti, kaip loterijų organizatoriai laikosi reikalavimo skirti 8 proc. nominaliosios išplatintų loterijos bilietų vertės paramai. Priėmus naują įstatymo redakciją, paramą bus galima skirti tik pinigais, o loterijų organizatoriai ir paramos gavėjai privalės teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ataskaitas apie suteiktą arba gautą paramą.
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, nustatyta atvejų, kai paramai buvo perduodami dešimties ir daugiau metų senumo automobiliai, įvertinus juos įsigijimo kaina, parama buvo suteikta neišplatintais loterijos bilietais, paramai buvo perduodama loterijas reklamuojanti atributika (striukės, lietsargiai), įvertinus suteiktą paramą jos pagaminimo kaina.
Įstatymo projekte taip pat nustatoma, kad loterijų veikla gali užsiimti ne bet kokie asmenys, o tik tie, kurie atitinka aukštus patikimumo, reputacijos ir kitus veiklos standartus, yra finansiškai patikimi.
Loterijas organizuoja 6 įmonės
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje didžiąsias loterijas organizavo 5 bendrovės ir viena mažoji bendrija.
Loterijų organizatorių pajamos iš išplatintų bilietų šiemet siekė 42,963 mln. eurų - 7,9 proc. daugiau nei 2016 metų sausį-birželį, kai bilietų apyvarta buvo 39,826 mln. eurų.
šiemet iš viso išplatino 42,849 mln. vienetų bilietų (6,7 proc. daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį), gyventojams išmokėtų loterijų laimėjimų suma siekė 24,039 mln. eurų (23,7 proc. daugiau).
Didžiųjų loterijų organizatoriai pirmąjį pusmetį į biudžetą sumokėjo 2,464 mln. eurų loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
