Verslo žinių organizuotoje konferencijoje „Retail 2018“ D. Misiūnas kalbėjo apie prekybos sektorių šiandien ir rytoj. Pasak jo, nors matomos naujos technologijos, išmaniųjų telefonų įsigalėjimas, naujosios Z kartos atėjimas į rinką, realybėje neretai numojama ranka į visas naujausias tendencijas, liekama prie tradicinio modelio, kuris neša pelną.
„Realybėje sakome tai, kad svarbu geri trendai, bet, kai grįžti į biurą, svarbiausia – verslas. Toks, kokį jį dariau daug metų ir kokį darau šiandieną. Atsitinka toks lūžis, iš vienos pusės galvojame apie tai, ką kalbame, kas kuria ateitį ir kas svarbu, iš kitos pusės biure galvojame, kas atneša duoną kasdieninę, kokia yra marža.
Mes nežinome, kuris iš tų dalykų ir kaip tiksliai paveiks mūsų verslą. Ir nemažai tų dalykų prieštarauja tam, kaip darome šiandieną. Tai kelia tam tikrą pavojų duonai kasdieninei“, – teigia D. Misiūnas.
Pasak jo, Lietuvoje prekybos įmonės dažniausiai pasirenka saugią taktiką. Palaukia ir pasižiūri, kas taps madinga, ar aplinkiniai konkurentai naudos, o tuomet nusprendžiama ar diegti naujoves ir pas save. Tačiau, kaip pabrėža D. Misiūnas, nors tai ir nėra bloga strategija, kaip žinia, laimi pirmiausi ir greičiausi.
„Pirmi naujų technologijų įgyvendintojai pasiima didžiausią naudą. Tą matome ir su „Facebook“ ir su „Uber“. Kodėl laukiame? Nes bijome. Negalime atspėti ateities.
Jei pavėluosim ar nespėsim, gali ištikti dinozaurų likimas. Realiai gali būti, kad šiandien sėdime čia kambaryje ir mąstome apie savo konkurentus, tačiau ne apie tuos. Gali būti, kad tos kometos ir konkurentai, kurie padarys daugiausia bėdos yra tie, apie kuriuos dar nežinome. Taip atsitiko transporto sektoriui taksi, taip atsitiko bankams. Tie dalykai jau vyksta ir tos kometos gali būti dinozauriškos veiklos pabaiga. Tačiau jei suspėsi gali tapti lyderiu. Nes tas kas sugeba sujungti turimą patirtį su naujovėmis, tam dar didesnė sėkmė. Didžiosios kompanijos, kurios investuoja į inovacijas tvirtai eina tuo keliu ir gal tik 1 iš 10 lūžta“, – mano „Maximos“ generalinis direktorius.
Ieškodamas atsakymo tad į ką reikėtų investuoti, D. Misiūnas išskiria tris klausimus prekybininkams: kam parduodame, ką parduodame ir kur parduodame.
„Vienintelis dalykas, ką gali daryti tai kelti klausimus ir bandyti į juos atsakyti. Pirmasis klausimas, ką mes parduosim, kas mūsų klientas. Aš pats matau labai įvairių: yra tie, kuriuos vadiname tradiciniais, bet tuo pačiu metu pradedame mąstyti kas ta karta Z ir, kaip surasti teisingą balansą, į ką turime orientuotis. Technologijos keičiasi ir technologijos keičia žmonių elgseną. Ar mūsų verslo modelis pasiruošęs tam, kad mažėja tradicinis segmentas ir daugėja Z kartos?
Taip pat reikia atsakyti, o ką mes parduodame. Ar tai prekė, ar tai kaina, ar tai nuolaida? O gal tai patirtis ir paslauga? Vertinimas dažnai ateina iš to, kaip esi sutiktas parduotuvėje. Bendras vertinimas rodo, kad jautrumas kainai nėra vienodas segmentas“, – sako D. Misiūnas.
Atsakydamas į klausimą, kur parduodame, jis pastebi, kad vyksta konvergencija. Fizinių parduotuvių savininkai galvoja, kaip internete atidaryti prekybos platformą, tuo tarpu internetiniai prekybininkai atidarinėja fizines parduotuves. Nors pirkėjai dažnai pasirenka ir apsipirkti internetu, pasiskaityti rekomendacijas, palyginti kainas, fizinių parduotuvių vis dar reikia tam, kad prekę galėtum realiai paliesti ir įvertinti.
Pasak jo, prekybininkai turi gebėti keisti savo įpročius, kultūrą, nusistatymus. O suklydus greitai pripažinti ir taisyti klaidas.
Paklaustas apie tendencijas maisto sektoriuje jis teigia, kad parduotuvės formatas keičiasi.
„Maisto sektoriuje matome formato mažėjimą, atsiradimą ten, kur daugiau žmonių, kur daugiau eismo. Parduotuvė bus vieta, kur žmogus ateis praleisti laiką, ji bus mažesnė, jaukesnė ir universalesnė“, – patikino jis.
