Anksčiau „Lietuvos energijai“ ir koncerno SBA baldų grupei vadovavęs D. Misiūnas interviu žurnalistams sakė, kad sprendimą priimti naują darbo pasiūlymą lėmė profesiniai iššūkiai. Jis nekomentavo „Maximos grupę“ valdančios „Vilniaus prekybos“ pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus konflikto su smulkiuoju akcininku Mindaugu Marcinkevičiumi. Pastarasis grupės įmones kaltina mokesčių slėpimu.
– Energetika, baldai ir mažmeninė prekyba. Koks yra bendras šių trijų sričių vardiklis?
– Organizacija. Man patinka suprasti, kaip veikia organizacija ir kas joje gali veikti geriau. Visose šiose srityse daug kas susiveda į tai, kaip veikia organizacija – į žmones, komandą, procesus, strategiją, tikslus. Tai visiems verslams universalūs atributai. Kartu šie verslai yra ir unikalūs. (...) Suprasti, kaip veikia mažmena, tikrai nėra tas pats, kaip nueiti į parduotuvę ir apsipirkti.
– Ar priimdamas sprendimą, vertinote „Vilniaus prekybos“ reputaciją ir akcininkų konfliktą?
– Aš priėmiau sprendimą žiūrėdamas į tai, koks yra verslas ir organizacija. Vertinau organizacijos mastą, verslo kompleksiškumą ir koks tai yra iššūkis man kaip profesionalui. Tikrai tame vertinime nebuvo jokių kitų šalutinių faktorių, net ir įvaizdis, kuris galbūt yra vienoks ar kitos, nelėmė mano sprendimo.
Tai, ką „Vilniaus prekyba“ ir „Maximos grupė“ yra pasiekusi per 25 metus, yra didelė sėkmės istorija.
– Tiek „Maximos grupė“, tiek ir visa „Vilniaus prekybos“ įmonių grupė pastaruoju metu išsiskiria didele vadovų rotacija. Atrodo, kad vis dar ieškoma grupei tinkamo korporacinio valdymo modelio.
– Korporatyvinis valdymas ir optimali jo struktūra yra labai svarbūs dalykai į plėtrą einančiai organizacijai. Mano viena iš užduočių yra sukalibruoti organizaciją, įsitikinti, kad ji yra tokia, kokios reikia. Net jei pati organizacinė struktūra išliks tokia pati, mes ją vistiek išrinksime ir surinksime iš naujo, kad galėtume įsitikinti, jog ji yra tokia, kokios reikia.
Organizacijose, ypač didelėse, visada yra ką patobulinti (...) Mes tikrai peržiūrėsime visus procesus norėdami rasti tas vietas, kurias galima patobulinti, sutrumpinti, atpiginti, taip pat rasti vietas, kur galima turėti sinergijų. Manau, kad tą dviratį, kuris jau yra išrastas, labai tvirtas ir gerai važiuoja, galima dar šiek tiek sustiprinti ir sutepti, kad jis važiuotų dar sklandžiau. Juo labiau, važinėti teks jau ne tik Baltijos šalyse.
Esame apsisprendę, kad plėtra yra mūsų prioritetas, kad tai yra sekantis „Maxima grupės“ istorijos etapas. Ir plėtra ne Baltijos šalyse, kur mes jau užimame lyderio pozicijas. Taip, mes norime išlaikyti tą lyderystę ir tai yra labai svarbu, bet sekantis didelis žingsnis yra plėtra kitose rinkose.
– Ar į savo komandą kviečiate žmones iš buvusių darboviečių, pavyzdžiui, „Lietuvos energijos“?
– Augančiai organizacijai reikia talentų. Ir aš pats matau savo misiją, atvesti naujų talentų į „Maximos grupę“, ne tik suteikti galimybių čia jau dirbantiems žmonėms. Neslėpsiu, kad bus ir yra žmonių, kurie pereina iš „Lietuvos energijos“ grupės.
Nuo kito pirmadienio pas mus pradeda dirbti Vytautas Čekanavičius (buvęs „Litgas“ generalinis direktorius – BNS), jis dirbs su operacijomis tiekimo grandinės viduje.
– Iš pareigų pasitraukianti „Lietuvos energijos“ grupės įmonės „NT Valdos“ generalinė direktorė Ieva Lauraitytė taip pat pereis į „Maximos grupę“?
– Taip, jeigu su ja sutarsime.
– Plėtra užsienyje yra strateginis sprendimas. Ar „Maxima grupės“ turi įtakos tokių sprendimų priėmimui, ar juos labiau lemia bendrovę valdanti „Vilniaus prekyba“ ir jos galutiniai akcininkai?
– Įtakos strateginių sprendimų priėmimui turime, tai yra komandinis darbas.
– Ar galutinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius dalyvauja strateginių sprendimų priėmime?
– Aš dirbu su valdybos pirmininku („Maxima grupės“ valdybos pirmininku Petru Jašinsku – BNS).(...) šioje vietoje korporatyvinis valdymas veikia.
– Šiuo metu siekiate sustiprinti pozicijas Lenkijoje, kur perkate „Emperia Holding“ valdomą „Stokrotka“ parduotuvių tinklą. Kokios strategijos laikysitės šioje rinkoje?
– Mes jau kurį laiką turime verslą Lenkijoje, čia valdome prekybos tinklą „Aldik“. Tai nėra didelis verslas, jo negalima lyginti su „Stokrotka“, „Biedronka“ ar kitais stambiais žaidėjais. Lenkijos rinka yra labai konkurencinga ir susisegmentavusi – yra discounteriai, kurie dirba tik mažiausių kainų segmente, yra ir vadinamosios patogumo parduotuvės, kurios yra arti namų žmonėms.
„Stokrotka“ yra daugiau patogumo parduotuvių tinklas, jis gali pasiūlyti žmonėms pakankamą prekių asortimentą už gerą kainą arti namų. Tai nėra dideli supermarketai, tai vidutinio ir mažesnio dydžio parduotuvės. Jos turi savo nišą ir tas segmentas, mūsų vertinimu, yra augantis.
Žinoma, konkurencingoje rinkoje reikia daugiau pasistengti, kad uždirbtum tą pelno maržą. Turi įjungti visus įmanomus įrankius – ir efektyvumą, ir procesų, tiekimo grandinės, logistikos optimizavimą. Lenkijos rinka yra šalia Lietuvos, todėl mes šį sandorį vertiname ne tik kaip finansinį įsigijimą, bet kaip ir sinergijų galimybę.
– Kada planuojate baigti sandorį Lenkijoje?
– Šiuo metu laukiame Lenkijos konkurencijos tarybos leidimo, procesas vyksta, progresas jame taip pat yra. Tikimės, kad artimiausiu metu jau turėsime tą leidimą, pasiūlymas biržoje (supirkti akcijas – BNS) yra pratęstas iki kovo 16 dienos, dar turime laiko tą padaryti. Norėtume, kad šio termino nereikėtų dar kartą pratęsti.
– Ar turite kažkokį atsitraukimo kelią, jei leidimo negautumėte?
– Mes tikime tuo, kad tą leidimą gausime, čia galbūt daugiau laiko klausimas. Tikrai esame pasiruošę bendradarbiauti ir atsakyti į visus klausimus. Tas sandoris, mūsų vertinimu, tikrai neturi jokių aspektų, kurie galėtų kelti klausimų. Tikimės, kad jis pavyks.
– Ar esate pateikę Lenkijos konkurencijos tarybai kokius nors savo įsipareigojimus? Pavyzdžiui, parduoti dalį parduotuvių?
– Šiuo metu mes laukiame jų (Lenkijos konkurencijos tarybos – BNS) preliminarių išvadų. (....) Praktikoje įvairių būna scenarijų, tačiau mūsų situacijoje planuojamas įsigijimas neturi tokio poveikio rinkai, kad reikėtų ieškoti kažkokių labai didelių kompromisų.
– Ar teisminis ginčas Lenkijoje, kurį iniciavo smulkioji „Emperia Holding“ akcininkė „Eurocash“, gali sutrukdyti sandoriui?
– Tai nėra esminis faktorius, jis neturėtų sutrukdyti.
– Sustiprinę pozicijas Lenkijoje, ketinate čia pasiūlyti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gamintojų produkcijos?
– Tokia galimybė yra (...) Turime indikacijų, kad tai būtų įdomu mūsų tiekėjams ir jie būtų pajėgūs tą padaryti (tiekti prekes – BNS), tačiau konkrečių kalbų kol kas nevedame, norime prieš tai užbaigti sandorį.
– „Maximos grupė“ taip pat valdo parduotuvių tinklą Bulgarijoje. Ar galima tikėtis, kad tolesnė grupės plėtra bus orientuota į valstybes, esančias tarp Lenkijos ir Bulgarijos?
– Apie konkrečias šalis dar kalbėti anksti. Mes siekiame suprasti, kas vyksta Europos mažmeninės prekybos rinkoje ir būti jos dalyviais. Esant palankioms sąlygoms, dalyvauti (plėtros – BNS) procesuose (...) Lenkijos rinkoje vertiname ir kitus galimus įsigijimus, tai labai įdomi rinka, ten tikrai yra veiksmo. Tačiau Lenkija nėra vienintelė rinka, kurią stebime. „Maximos grupė“ taip pat prižiūri verslą Ispanijoje (...) Be abejo, galvojame ir apie verslo plėtrą Bulgarijoje.
– Baltijos šalyje grupė naudoja „Maxima“ prekės ženklą. Ar užsienio rinkose taip pat ieškosite kažkokio bendro vardiklio, ar naudosite vietos prekės ženklus?
– Baltijos šalyse, kur grupės verslas organiškai užaugo nuo nulio, „Maximos“ ženklas yra labai stiprus ir suteikia verslui daug vertės. Kitur, kur ta plėtra vyko per įsigijimus, išliko ankstesni prekės ženklai ir tai irgi yra vertė, nes turbūt būtų sunku įsivaizduoti, kad tūlas ispanas ar šveicaras atėjęs į parduotuvę ir pamatęs nepažįstamą „Maximos“ logotipą pajustų su juo kažkokį ryšį.
Mūsų strategija nėra turėti vieną prekės ženklą, bet yra strategija turėti vieną santykio su klientu standartą – ką mes pažadame, tą mes padarome. Tas turėtų būti bendra. Organizacijos kultūra irgi turėtų būti bendra, vertybės bendros. O sprendimus dėl prekės ženklo priiminėsime kiekvieną kartą atlikę kažkokius veiksmus.
– Vadovaudamas „Lietuvos energijai“ išleidote obligacijų emisiją. Ar panašių planų galima tikėtis ir iš „Maximos grupės“?
– Plėtrai reikia finansavimo. Tradicinis arba pirmas lygis yra bankų finansavimas, bet kažkurioje vietoje reikia įjungti ir kitus instrumentus, ką ir padarėme „Lietuvos energijoje“. Be abejo, ir čia mes svarstome tokius instrumentus ir artimiausiu metu apsispręsime, ką konkrečiai daryti. Manau, kad „Maxima“ kaip verslas yra pakankamai atviras įvairiems dalykams, aš pats stengsiuosi tą kryptį palaikyti.
– Anksčiau buvo kalbama ir apie galimą „Vilniaus prekybos“ ar atskirų jos grupės įmonių akcijų viešą listingavimą biržoje. Ar dabar šių planų jau galutinai atsisakyta?
– Čia yra jau akcininko sprendimas, ne mano kompetencija. Tačiau, manau, kad svarstomos yra visos galimybės, tai yra daroma nuolat. Tokio dydžio kompanijai, turinčiai aukštą plėtros tikslą, tai irgi yra svarstytinas variantas.
– Dėkui už pokalbį.
-----
D. Misiūnas SBA viceprezidentu tapo praėjusių metų spalio 11 dieną, o SBA baldų grupei pradėjo vadovauti gruodžio 11 dieną. Iš „Lietuvos energijos“ vadovo pareigų jis pasitraukė pernai rudenį po to, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, atskleidžiant Finansų ministerijai pateiktą įslaptintą informaciją apie vieną iš kandidatų į „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą. Vėliau STT tyrimą nutraukė.
„Vilniaus prekybos“ grupei priklausanti „Maxima grupė“ valdo prekybos tinklus „Maxima“ (Baltijos šalyse), „Aldik“ (Lenkijoje), „T-Market“ (Bulgarijoje) ir elektroninę parduotuvę „Barbora“. Konsoliduota grupės apyvarta pernai siekė 2,69 mlrd. eurų.
Pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas yra Londone gyvenantis verslininkas Nerijus Numavičius.
