Lietuvos diplomatas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Albinas Januška teigia, kad geležinkeliu irgi negalima vežti sankcionuotų prekių.
„G. Bartkus detaliai perskaitė ir išaiškino EK „gaires“. Man netikėtas buvo 8 punkto suvokimas.
Paviršutiniškai skaitant, šis punktas (A) „No such specific regime applies to rail transport on the same route“ stumia į supratimą, kad sankcionuotas prekes galima vežti geležinkeliu – kaip priešprieša teiginiui „transit of sanctioned goods by road is therefore not allowed.“
Tačiau teiginys (A) iš tiesų referuoja kaip priešprieša į teiginį „Regulation, road transport undertakings established in Russia are prohibited to transport goods by road within the territory of the Union, including in transit.However, this ban does not apply to the transport of goods in transit ( nesankcionuotų!) through the Union between the Kaliningrad Oblast and Russia“.
Tai reiškia, kad geležinkeliu vežti nėra draudžiama ( kitaip nei DRAUDŽIAMA vežti KELIŲ transportu, išskyrus į Kaliningradą) – taikoma kitokia reguliacija, kaip kitokia reguliacija taikoma oro transportui“, – feisbuke rašo A. Januška.
Pasak jo, taigi nesankcionuotas prekes vežti geležinkeliu galima, bet tai nereiškia, kad geležinkeliu galima vežti sankcionuotas prekes – tiksliau, tai reiškia, kad geležinkeliu, kaip specifine transporto priemone sankcionuotų prekių irgi vežti negalima. Apie tai, kad galima būtų vežti sankcionuotas prekes, niekur šiose „gairėse“ nekalbama. Ir iš tiesų, kodėl turėtų būti leidžiama vežti geležinkeliu sankcionuotas prekes, nes geležinkelis niekur nėra minimas kaip specifinis transportas, kuriuo galima būtų pervežti sankcionuotas prekes ES teritorijoje, o išimties geležinkelio tranzitui nėra numatyta ES reguliavime.
„O dėl nesankcionuotų prekių, Komisija uždeda atsakomybę prižiūrėti, kad tos prekės, kurios važiuos geležinkeliu neviršytų 3 metų vidurkio – tai yra sugriežtina sankcijų priežiūrą.
Kokia iš to išvada – sankcionuotų prekių per Lietuvą vežti negalima, o nesankcionuotas reikia skaičiuoti.
Kaip argumentuoja G.Bartkus sankcionuotų prekių negalima vežti ne tik geležinkeliais, bet ir kitomis transporto priemonėmis (lėktuvais, laivais, sunkvežimiais, rogėmis), nes tai sankcija prekėms – kitaip sakant su tomis prekėmis negalima daryti nieko: tiesiogiai ir netiesiogiai įsigyti, importuoti, perduoti, teikti techninę pagalbą, kitas paslaugas, tarpininkauti jų atžvilgiu, finansuoti jų pirkimą, etc. be kita ko ir transportuoti. Išskyrus kai kuriuos išimtinius atvejus, pavyzdžiui humanitariniais tikslais.
Tame kontekste tampa suprantamas ir JAV parama „gairėms“.
Gali būti, kad EK čia specialiai paliko dviprasmybę, nes jai buvo sunku "iš naujo" išaiškinti, kad geležinkeliai yra tokie specifiniai, kad jais galima vežti sankcionuotas prekes. Paliko tai išsiaiškinti patiems, su tikėjimu, kad bus išsiaiškinta „teisingai". Bet kas yra teisingai Lietuvos atveju?
Įdomu, kaip EK vertintų ar galima geležinkeliais vežti sankcionuotas prekes per Vokietiją? Atsakymas būtų – ne. O kur tada sankcijose yra numatyta išimtis tranzitui geležinkeliu? Nėra, tik kelių transportui.
Todėl būtų keista, jei Lietuva leistų vykti sankcionuotoms prekėms per savo teritoriją. Jei kažkas pamanytų, kad čia neaišku, galima kreiptis į Komisiją tolesnio išaiškinimo. Tačiau remiantis tokiomis „gairėmis“ praleisti sankcionuotas prekes būtų nesusipratimas“, – skelbia A. Januška.
Du valdančiųjų atstovai liberalai ragina nepritarti EK pozicijai
Liberalų sąjūdžio nariai europarlamentaras Petras Auštrevičius ir Seimo narys Raimundas Lopata paskelbė pareiškimą, kuriame ragina Vyriausybę bei prezidentą Gitaną Nausėdą nedaryti jokių nuolaidų Rusijai ir atmesti bet kokius pasiūlymus, leidžiančius sankcionuotoms prekėms per Lietuvą keliauti į Kaliningradą.
„Šiandien su Europos Parlamento nariu, Liberalų sąjūdžio nariu Petru Auštrevičiumi paskelbėme šį pareiškimą.
Nepritariame jokiam vadinamam Europos Komisijos išaiškinimui, kuris panaikina, interpretuoja, įveda išimtis, kvotas Europos Sąjungos sprendimu sankcionuotoms rusų prekėms Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepriklausomai ar jos vyksta tranzitu ar kitaip, nes manome, kad kompetencija panaikinti ar įvesti sankcijas priklauso Europos Vadovų Tarybai.
Kviečiame Lietuvos Respublikos Prezidentą aiškiai apsispręsti ir atmesti bet kokius pasiūlymus, kurie de facto leistų vykti sankcionuotoms prekėms per Lietuvą, nesvarbu koks būtų sukurtas pralaidumo mechanizmas. Kol Ukrainos uostai yra užblokuoti, kol yra naikinama Ukraina ir žudomi jos žmonės, tol jokių nuolaidų agresorei Rusijai“, – feisbuke skelbia R. Lopata.
Ką sako prezidentas ir Vyriausybė?
Prezidentas Gitanas Nausėda vakar pasakė savo poziciją, kad EK išaiškinimas įneš aiškumo.
„Europos Komisijos gairės įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo visoje Europos Sąjungoje ir užkirs kelią tolesnei Kremliaus dezinformacijai ir nepagrįstiems kaltinimams Lietuvai“, – dėstė prezidentas.
Ministrė pirmininkė konservatorė Ingrida Šimonytė sakė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į Europos Komisijos išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui: „Nėra racionalu, kad mūsų laikas ir dėmesys būtų blaškomas ir naudojamas diskusijoms, ar viena kilotona plieno gali būti pervežta iš vienos Rusijos dalies į Kaliningrado sritį geležinkeliais“.
Po premjerės I. Šimonytės pasisakymo sureagavo ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Kol kas vadovaujantis politinis elitas demonstruoja negebėjimą užsienio politikos srityje priimti strateginius sprendimus. Todėl ir matome blaškymąsi ir apgailėtiną komunikaciją“.
Užsienio reikalų ministerija informavo: „Visada pasisakėme, kad negali būti sukurta jokių specialiųjų išimčių bei skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijų traktavimo bei tokio įspūdžio, todėl teigiamai vertiname tai, kad šiuo visoms Europos Sąjungos valstybės narėms galiojančiu aiškinimu toks precedentas nėra sukuriamas“.
